Sofoklio tragedija „Antigonė“

Sofoklio tragedija „Antigonė“ parašyta Antikos epochoje. Tuo laiku buvo labai svarbi kalokagatija – ir išorinis, ir vidinis žmogaus grožis. Daug dėmesio buvo skiriama menui, teatrui bei dievams. Antigonė yra vienas gražiausių moters charakterių kultūros istorijoje, jos didžiausia vertybė yra meilė šeimai.

Antrasis epeisodijus prasideda Antigonės atvedimu. Sargybinis norėdamas įrodyti, kad yra nekaltas pasakoja Kreontui kaip sugavo kaltininkę. Jo monologas nuoseklus, turi daug smulkmenų. Pabaigoje jis džiaugiasi įrodęs tiesą, tačiau pasidaro gaila merginos. Ji yra be galo nuoširdi, atvira, sąžininga, todėl nesigina ir pripažįsta savo kaltę. Vienintelė šeima, kuri jai liko – jos sesuo Ismenė, tad ji nori, kad abu jos broliai būtų palaidoti kaip pridera. Merginos priešingybė – karalius Kreontas. Kadangi jis valstybės valdovas, jam svarbiausia yra įstatymų laikymasis. Dialogas atskleidžia esantį konfliktą. Abu įrodinėja savo tiesas, tačiau Kreonto pusė turi daugiau galios ir įtakos, tad Antigonė pralaimi ir pasiduoda.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!