Sociologijos tyrimų metodai

Šiame referate pabandysime apžvelgti socialinius tyrimus, kurių objektas gali būti socialinė aplinka, asmenybės ugdymas, struktūra, elgesys, gyvenimo sąlygos ir panašiai. Socialiniai tyrimai taip pat glaudžiai susiję su kitų mokslo krypčių tyrimo objektu, metodologija ir metodais. Tyrimo metodai gali būti įvairiai klasifikuojami ir grupuojami, taip pat, kaip jau minėjome, juos galima panaudoti daugelyje įvairių pakraipų tyrimuose. Tyrimų metodai naudojami tiek renkant kiekybinius duomenis, tiek atliekant kokybinę analizę. Svarbus žingsnis sociologinio tyrimo procese – pasirinkti metodus, įgalinčius gauti tinkamą informaciją. Sprendimui apie informacijos rinkimo metodus daro įtaką daugelis veiksnių, tačiau labiausiai – tyrimo metodologija. Išanalizavę pateikiamus tyrimo metodus, galėsime rasti jų privalumus ir trūkumus, sužinosime kur ir kaip juos naudoti.
Mokslinis stebėjimas - tai kryptingai organizuotas aplinkos daiktų ir reiškinių suvokimas. Jis glaudžiai su­sijęs su jutimo pažinimu, nes bet koks suvokimo procesas siejasi su informacija, kurią pažinimo subjektas jutimo organais gauna iš savo ap­linkos. Be to, stebint galima suvokti ir savo pačių išgyvenimus, jausmus, psichines būsenas arba visa tai galima fiksuoti stebint kitus asmenis. Mokslinis stebėjimas nuo kasdienio stebėjimo skiriasi tikslingumu, išankstiniu jo planavimu, sistematiškumu, kontroliavimu bei renkamų duomenų registravimu, dažniausiai remiasi tam tikromis hipotezėmis ar teorijomis, o kasdienis stebėjimas labiausiai remiasi praktine patirtimi. Šių dviejų stebėjimų skirtumus galime pamatyti pagal tokius stebėjimo požymius, kaip intersubjektyvumas ir objektyvu­mas, tiesioginis ir netiesioginis stebėjimas, stebėjimo duomenų interpreta­vimas.
Intersubjektyvumas ir objektyvumas. Teigiama, kad stebėji­mo rezultatai neturi priklausyti nuo tyrėjo valios, nes priešingu atveju jie bus mažiau objektyvūs. Ir nors stebėjimas susijęs su pasyviu aplin­kos daiktų ar reiškinių suvokimu, tačiau mūsų sąmonė ne tik atspindi pasaulį, bet ir jį kuria. Todėl yra galimos įvairios šio proceso klaidos, netgi jutiminės iliuzijos. Pavyzdžiui, visi žinome, kad geležinkelio bėgiai tolumoje atrodo susieinantys, o sėdint stovinčio traukinio vagone, pro langą matomas lėtai važiuojantis traukinys, atrodo, kad jis stovi, o važiuoja kaip tik stovintysis. To­kių iliuzijų klaidingumas nesunkiai patikrinamas. Kur kas sunkiau pa­tikrinti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!