Socialinių paslaugų infrastruktūra ir administravimas

Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programa - tai regioninių socialinių paslaugų projektų finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų. Savivaldybės, apskritys ir nevyriausybinės organizacijos teikia konkursui projektus, kuriuos atrenka socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu sudaryta komisija.
5. Užkirsti kelią didelėms socialinėms problemoms atsirasti, sudarant galimybes savivaldybėms bei nevyriausybinėms organizacijoms rengti socialinių paslaugų projektus ir konkurso būdu atrinkti bei iš valstybės lėšų iš dalies finansuoti geriausius savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų pateiktus socialinių paslaugų projektus.
Įgyvendinant Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programą, 2000 m. bendruomenėse pagal 1998 m. organizuoto konkurso rezultatus buvo steigiamos socialinės globos įstaigos ir tarnybos, įgyvendinami geriausi savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų parengti projektai. Minėtų projektų įgyvendinimas buvo vykdomas iš dalies dotuojant jų steigimą iš valstybės biudžeto lėšų, pritraukiant Europos Tarybos Vystymo banko ir pačių savivaldybių, kurių teritorijoje steigiami objektai, lėšas.
Panaudojant skirtas lėšas, 2000 m. buvo įsteigtos ir savo veiklą pradėjo dvi socialinės paslaugų įstaigos:
1. Jurbarko rajono sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centras;
2. Kauno miesto savivaldybės Senamiesčio vaikų dienos centras;
3. Rekonstrukcijos darbai buvo tęsiami:
• Vilniaus miesto Markučių dieno centre,
• Vilniaus miesto sutrikusio intelekto žmonių darbinio mokymo centre;
• Linkuvos Socialinių paslaugų centre;
• Druskininkų pagyvenusių žmonių globos ir priežiūros centre;
• Klaipėdos miesto globos namuose.
4. Parengta kitų trijų centrų (Vilniaus vaikų krizių centro, Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro ir Marijampolės Socialinės pagalbos centro) pastatų rekonstrukcijos darbų projektinė dokumentacija, bet dėl lėšų stygiaus pastatų rekonstrukcija nebuvo vykdoma.
2.2. Socialinių paslaugų tinklo plėtojimo kryptis Lietuvoje
Decentralizacija. Vienas iš vaizdžiai atspindinčių decentralizacijos procesų rodiklių – socialinės globos vietų skaičiaus įvairaus pavaldumo įstaigose santykis su tokiomis pat vietomis valstybinėse ir savivaldybių institucijose. Iš anksto galime daryti prielaidą, kad decentralizacijos lygis stacionarinių ir nestacionarinių socialinių paslaugų sferose Lietuvoje gerokai skiriasi.
Stacionarinių socialinių paslaugų decentralizacijos lygis. Stacionarinių globos paslaugų seniems žmonėms sferoje pagal klientų skaičių nuo 1997 metų pradėjo dominuoti savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų teikiamos paslaugos.
Santykis tarp nevyriausybinių, savivaldybinių ir valstybinių globos vietų seneliams yra 1:4:5, t.y. viena...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!