.
Temos aktualumas. Smalininkai – tai unikalus bei garsus kraštas, kuris gali pasididžiuoti savo sudėtinga, tačiau ypatinga istorija. Tiksli Smalininkų įkūrimo data nežinoma. Pirmieji paminėjimai rašytiniuose šaltiniuose siekia XV a. pabaigą. Mieste yra Smalininkų Šv. Juozapo bažnyčia (nuo 1936 m.), Smalininkų evangelikų liuteronų bažnyčia, Smalininkų technologijų ir verslo mokykla (Smalininkų k.), L. Meškaitytės pagrindinė mokykla, Smalininkų specialioji mokykla, biblioteka (nuo 1947 m.), paštas, kultūros namai, ambulatorija, Onos Norvaišienės kaimo turizmo sodyba, Smalininkų senjorų namai. Taip pat Smalininkai didžiujasi 12 gatvių, didžiausia Lietuvoje Smalininkų ąžuolų alėja (207 ąžuolai), seniausia Lietuvoje vandens matavimo stotis, įrengta 1811 m. (pirmoji vandens matuoklė neišliko; dabar išlikę akmeniniai „laiptai“, sumūryti 1886 m. kurie buvo naudojami vandens lygiui matuoti. Šalia matuoklės yra stebėjimo bokštelis, statytas maždaug 1924–1926 m.).
Temos tikslas. Šio darbo tikslas - supažindinti su itin garsiu, gražų kraštovaizdį turinčiu, mažiausiu Lietuvos miestu.
• Pateikti pagrindinias Smalininkų seniūnijos įstaigas ir jų naudą gyventojams.
Smalininkai — miestelis Mažosios Lietuvos pakrašty, Tauragės apskrityje, Jurbarko rajone, prie Kauno-Klaipėdos plento, 10 kilometrų nutolęs nuo rajono centro. Pro pietinę pusę teka Nemunas, už kurio yra Rusijos Federacijos Kaliningrado srities laukai, šiaurinę pusę supa Karšuvos giria.
1.2 Smalininkai – skalvių žemė
Tarp Vyslos ir Nemuno buvo Prūsų šalis, minima IX – X a., kuri susidarė iš keliolikos genčių: sūduvių (dabartinė Suvalkioja), nadruvių ir skalvių ( Nemuno žemupys), sembų ( Priegliaus žiotys). Smalininkai priklausė skalvių genčiai.
Per Smalininkų teritoriją ėjo nuolatinis vokiečių ordinų puldinėjimo kelias. 1251 m . Lietuvos valdovas Mindaugas diplomatiniais sumetimais apsikrikštija ir su Kryžiuočiais sudaro sutartį, kuria išsižada prūsų bei žemaičių žemių. Skalviai patenka ordino priklausomybėn, kur išbuvo 671 m.
1422 spalio 26 d. ties Melno ežeru buvo pasirašyta taikos sutartis tarp Lietuvos ir Vokietijos. Ordinas galutinai atsisakė Žemaitijos, Lenkija atgavo dalį savo žemių, o tarp Lietuvos ir Ordino buvo nustatyta valstybinė siena, galiojusi keletą šimtą metų. Ši taikos sutartis buvo istorinė Smalininkams – būtent šalia Smalininkų tekantis...
Šį darbą sudaro 4466 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!