Slovėnija tapo suverenia valstybe 1991 m. birželio 25 d., kai Slovėnijos Respublikos Asamblėja priėmė Pagrindinę Konstitucinę Chartiją dėl Slovėnijos Respublikos suvereniteto ir nepriklausomybės. 1991 m. gruodžio 23 dieną Asamblėja priėmė Slovėnijos Respublikos Konstituciją, kuri įtvirtino pamatines valstybės santvarkos nuostatas. Aptariamos valstybės Konstitucija labai lakoniškai reglamentuoja Respublikos valstybinės valdžios santvarką, įtvirtindama valdžių padalijimo principą ir įvardija Nacionalinį Susirinkimą bei Nacionalinę Tarybą kaip įstatymų leidžiamąją galią turintį organą. Vykdomoji valdžia Slovėnijos Respublikoje priklauso Prezidentui bei Vyriausybei, o teisminė valdžia šioje šalyje suteikta nacionaliniams Slovėnijos Respublikos teismams.
Konstitucijoje Slovėnija apibrėžiama kaip teisinė valstybė, kurioje valdžia yra grindžiama politinių asociacijų laisvės, tiesioginių, laisvų ir atvirų rinkimų principais. Slovėnija yra apibrėžiama kaip Parlamentinė Demokratinė Respublika, kurioje pagrindinis vaidmuo tenka Parlamentui kaip įstatymų leidžiamajai valdžiai. Slovėnijos parlamentas atsižvelgiant į jo struktūrą yra dviejų rūmų. Jis sudarytas iš: Nacionalinės Asamblėjos (Državni Zbor) ir Nacionalinės Tarybos (Državni Svet). Kaip ir priklauso parlamentinei respublikai, Slovėnijoje Parlamentas dalyvauja Vyriausybės formavime ir prižiūri jos darbą ir vykdo savo funkcijas remdamasis viešų debatų, bei teisės viršenybės principais.
Kadangi, mūsų nagrinėjamos šalies Parlamentas susideda iš dviejų atskirų politinių darinių, tikslinga juos aptarti atskirai ir išsamiau aptarti jų formavimo, kompetencijos bei struktūros klausimus.
Nacionalinę Asamblėją sudaro 90 narių, kurie yra renkami 4 metams ir yra Slovėnijos piliečiai. Nacionalinės asamblėjos rinkimus šaukia Prezidentas. Šie tautos atstovai yra renkami remiantis daugumoje šalių pripažintais rinkimų principais, t.y. visuotiniais, lygiais, tiesioginiais ir slaptu balsavimu pagrįstais rinkimais. Nacionalinės Asamblėjos rinkimų tvarką reglamentuoja atskiras rinkimų įstatymas, kurio reikalauja Slovėnijos Konstitucija, ir kuris yra priimamas Nacionalinės Asamblėjos narių 2\3 visų narių dauguma. Deputatai yra renkami iš 8 rinkiminių vienetų, kurių kiekvienas dalijamas į 11 rinkiminių apygardų. Taigi, 88 deputatai išrenkami šiose apygardose, o dar du nariai yra renkami iš specialių rinkimų apygardų, atstovaujančių vengrų bei italų tautines mažumas. Tokią Nacionalinės Asamblėjos sandarą reglamentuoja Slovėnijos Konstitucijos 80 straipsnis.
Renkant minėtus 88 deputatus į šiuos rūmus remiamasi...
Šį darbą sudaro 3892 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!