Slobodanas Miloševičius. Balkanų konfliktas

Gimė: 1941 m. rugpjūčio 29 d., Pozarevaco mieste, Serbijoje.
Išsilavinimas: Baigė Belgrado universitetą, 1946 m. gavo teisininko laipsnį.
Karinė tarnyba: Kariuomenėje netarnavo.
Šeima: Žmona – Mirjana Markovič, vienas sūnus, viena dukra.
Religija: Serbijos ortodoksas.
Ankstyvoji karjera: Valstybinės dujų kompanijos “Technogaza” prezidentas (1968-1979). Beobank (United Bank of Belgrade) direktorius (1978-1982).
Politinė karjera: 1984 – belgrado komunistų partijos vadovas.
1987 – Serbų komunistų partijos vadovas.
1989 – išrinktas Serbijos Respublikos prezidentu.
1997 – Jugoslavijos prezidentas.
Jį užvaldžiusi didžiosios Serbijos sukūrimo idėja. Ji tapo pagrindiniu jo gyvenimo tikslu. Tai idėjai realizuoti teko sulipdyti tokias pseudo valstybes kaip Serbijos Respubliką Bosnijoje ir serbijos krainą bei Rytų Slavoniją Kroatijoje. Kurdama jas Serbija įsitraukė į kruvinus karus buvusios Jugoslavijos teritorijoje.
Manoma, kad S. Miloševičiui jaunystėje didelę įtaką padarė motina serbė, kuri, kaip anksčiau rašė opozicinė Serbijos spauda, buvo fanatiška komunistė. Beje, ji – kaimo mokytoja. Tačiau jos nepaveikė didžiulės permainos pasaulyje, kuomet žlugo komunistinė sistema ir liko tik jos salelės – Kuba, Šiaurės Korėja. Prezidento motina išliko ištikima Lenino ir stalino mokinė. Tuo tarpu tėvas, pagal tautybę juodkalnietis, buvo tikybo mokytojas, bandęs tapti dvasiškiu. Aišku, kad tėvų keliai turėjo skirtis. Tėvai išsiskyrė, kuomet Slobodanas dar buvo vaikas.
Vėliau tėvus ėmė persekioti kažkokia lemtis: kai Slobodanas dar mokėsi universitete, nusišovė tėvas. Vėliau, kai sūnus jau buvo padaręs didelę karjerą, pasikorė motina. Dar po kurio laiko nusišovė dėdė – motinos brolis, generolas. Jį būsimasis prezidentas labai gerbė ir mylėjo. Dėdės savižudybė sūnėnui buvo didelis smūgis.
Žinovai teigia, kad būtent dėl šių sukrėtimų galutinai susiformavęs Slobodano Miloševičiaus charakteris – labai savotiškas. Kaip teigia Jugoslavijos prezidentą pažįstantys Rusijos Dūmos deputatai – jis šaltas, be jokių emocijų žmogus, netikintis jokiais idealais. Jam nieko nereiškia imti draugauti su aršiausiu priešu ar palikti likimo valiai seną draugą. Jis niekuomet nepakelia balso, juo labiau nieko neaprėks. Labai uždaras, visuomet vengė žmonių. Jo, pasak Dūmos deputatų, normali būsena (be pašalinių) – “bauginantis susimąstymas”.
Savotiškas paradoksas: žmogus, vengiantis bendravimo, pasiekė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!