Abiejų Tautų Respublikos padalijimai ir žlugimas

Istorija

ATR - Abiejų Tautų Respublika

Abiejų Tautų Respublikos padalijimai ir žlugimas

Ją sudarė: Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji kunigaikštystė (LDK).

Liublino unija – 1569 m. liepos 1 d. sudaryta unija, kuria Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė sujungtos į Abiejų Tautų Respubliką.

ATR perversmas, padalijimai:

XVIII a. bajorai buvo susiskirstę į:

• Familija (Čartoriskiai) (žmonės, kurie siekė reformuoti valstybę);

• Respublikonus (žmonės, kurie nenorėjo reformuoti valstybę) — Putockiai, Radvilos didikų giminės. Šioms šeimoms buvo gerai ir taip, kaip buvo.

1. Išrenkamas Poniatovskis

Čartoriskiai sugebėjo išrinkti giminaitį Stanislovą Augustą Poniatovskį (kuris bus paskutinis ATR valdovas).

Nauja valdžia žadėjo panaikinti liberum veto, rinkti į sostą žmones tik iš Respublikos.

2. Vilniaus ir Radomo konfederacija stabdo reformas

Tai kelė nerimą Rusijai ir jos sąjungininkei Prūsijai.

Familijos priešai sudarė ginkluotą sąjungą — Vilniaus ir Radomo konfederaciją, kurių tikslas — panaikinti reformas.

Rusijos kariuomenė apsupo Varšuvą, todėl valdovas Poniatovskis perėjo į konfederaciją (jį buvo lengva manipuliuoti, buvo patiklus, nelaikė stiprios pozicijos).

Nors ATR teisiškai (žemėlapyje) buvo nepriklausoma valstybė, faktiškai tai buvo Rusijos valdoma valstybė.

Rezultatas: nutrauktos reformos.

I ATR padalijimas (1772 m.):

Teritorijų padalijimas:

Nors iš pradžių Rusija norėjo pasiimti visas žemes, prie padalijimo prisijungė ne tik Rusija, bet ir Prūsija, Austrija.

ATR prarado 30% teritorijos, 35% gyventojų:

Prūsija — žemių prie Baltijos jūros;

Austrijai — Lvovas;

Rusijai — Polockas.

Buvo nutarta, kad padalijimą įvykdžiusios valstybės nekeis Respublikos santvarkos.

Anot šių šalių, jos turėjo interesą išvengti valstybės žlugimą, todėl įvykdė padalijimą. Tačiau faktiškai, tai buvo ne tiesa, o tiesiog politinis šlamštas.

Toliau:

Nepatenkinti bajorai susiburia į Baro konfederaciją.

Ginklu kovojo su Rusija dėl senųjų teritorijų, katalikų bažnyčios teises (nes stačiatikių teisės buvo išplėstos).

Judėjimas apėmė visą Respubliką.

Užsienio paramos nesulaukė.

Konfederacija stokojo vienybės.

Rezultatas: partizaninį karą pralaimėjo. Vieni emigravo, kiti buvo ištremti į Sibirą, kiti pripažino ištikimybę Rusijai.

Galiausiai:

1775 m. Seimo nutarimu įkurta vykdomoji valdžia — Nuolatinė taryba.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!