Skilusi tauta

Rytų Lietuvos slavėjimas

• Rytų Lietuvoje – lietuvių ir gudų kaimynystėje – lietuviški kaimai ribojosi su gudiškais. Kasdien bendraudami su kaimynais, dėl mišrių santuokų lietuvių valstiečiai nejučiomis pramoko gudų kalbos.

Rytų Lietuvos slavėjimas

• Draudžiama lietuviška spauda rytų Lietuvoje beveik nepasiekdavo, o ir skaityti jos beveik nebuvo kam. Lenkiškai poterius kalbantys valstiečiai lietuviškai skaityti nemokėjo.

Gudų kalba

• Gudų kalba teikė daug pranašumų. Mokantys gudiškai lietuviai galėjo suprasti ir lenkiškai kalbantį kunigą ar dvarininką, ir rusiškai kalbantį caro valdininką. Susidarė savotiškas kalbų mišinys- ,,paprastoji kalba‘‘

Lenkėjimas

• Tuo metu, kai Rytų Lietuvos kaimai gudėjo, miestai ir miesteliai lenkėjo. Lenkų kalba pradėjo plisti ir tarp gudų. XIX a. II pusėje Rytų Lietuvos lietuviai dvigubai suslavėjo. Gyventojai tapo dvikalbiai ar trikalbiai: kalbėjo lietuviškai, gudiškai ir lenkiškai.

Suslavinta kalba

• Didelė dalis Rytų Lietuvos gyventojų prarado protėvių ir tėvų gimtąją kalbą, tačiau krašte išliko senieji papročiai. Lietuvišką krašto praeitį liudija ir suslavinti lietuviški vietovardžiai, žmonių pavardės: Petraitis tapo Pietrowski, Oželis- Kozlowski, Dervinis- Smolski.

Tautinė savimonė

• Nepaisant gyventojų rusinimo, lenkų kalba liko prestižinė išsilavinusių žmonių bei pagrindine Katalikų bažnyčios kalba. Tarp žmonių plito ne tik lenkų kalba, bet ir lenkiška tautinė savimonė. Dalis ėmė laikyti save lenkais

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!