Skaidrės - J. Bliliūnas

Jonas Biliūnas

Jonas Biliūnas (1879–1907) – lietuvių novelės klasikas, psichologinės prozos ugdytojas. Gimė 1879 m. balandžio 11 d. Mirties data 1907 m. gruodžio 8 d. Gyveno 28 metus.

• Niūronyse (Anykščių raj.) pasiturinčių ūkininkų šeimoje, tačiau dar būdamas gimnazistas liko našlaitis, susidūrė su skurdu ir būtinybe verstis savarankiškai, už kuklų atlygį mokė jaunesnius vaikus, kol 1899 m. savo lėšomis baigė Liepojos gimnaziją. Paskutinėse gimnazijos klasėse susidomėjo marksizmu, tapo aktyviu socialdemokratu, įkūrė slaptą moksleivių draugiją.
• Dėl savo pažiūrų Biliūnui teko nukentėti: 1900 m. buvo pašalintas iš Dorpato (Tartu) universiteto. 1902 m. Panevėžyje, kur tada gyveno, įsteigė socialdemokratų partijos grupę. Socialinė problematika ryškėja ankstyvuosiuose darbininkų spaudoje skelbtuose rašytojo apsakymuose: „Pirmutinis streikas“, „Be darbo“ ir kt.

Klausimas: Kas yra pavaizduota paveiklėliuose ?

Jonas Biliūnas su žmona Julija Janulaityte.

Jono Biliūno muziejus Niūronyse, rašytojo gimtajame name.

Seneliai: Juozapas Antanas Biliūnas (1809–1860) ir Kamilė Niauraitė-Biliūnienė (apie 1815 – 1881) – valstiečiai žemdirbiai. tėvai: Juozapas Biliūnas (1838–1893) ir Zuzana Gražytė-Biliūnienė (apie 1835 – 1893) – žemdirbiai pasiturintys ūkininkai. buvo paskutinis, dešimtas vaikas, gimęs gausioje šeimoje. broliai ir seserys: Mykolas Biliūnas (1858–1922), Barbora Biliūnaitė (1860–1863) – mirė vaikystėje, Jurgis Biliūnas (1862–1870) – mirė vaikystėje, Anelė Biliūnaitė-Gražienė (1863–1920), Juozapas Biliūnas (1866–1936) – žemdirbys, stambus ūkininkas, Antanas Biliūnas (1868 – iki 1949), Karolina Biliūnaitė (1870–1877) – mirė vaikystėje, Julijona Biliūnaitė-Juodelienė (1873–1958), Cecilija Biliūnaitė (1875–1877) – mirė vaikystėje. sūnėnai: brolio Mykolo sūnus Jurgis Biliūnas (1888–1950) – visuomenininkas, tremtinys, brolio Juozapo sūnūs Antanas Biliūnas (1905–1970) – bibliografas, rašytojas, Jonas Biliūnas-Žolynas (1900–1945) – laisvės gynėjas, sesers Julijonos sūnus Jurgis Juodelis (1897–1959) – teisininkas, emigrantas jav. 1879 m. kovo 30 d. Anykščių bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Pranciškus Ubartas, krikštatėviai buvo valstiečiai Simonas Puodžiūnas ir Ona Biliūnaitė.1886–1891 m. buvo kaimo daraktoriaus mokomas, kiek laiko lankė ir pradžios mokyklą. 1891–1899 m. mokėsi Liepojos (Latvija) gimnazijoje, leidusioje siekti mokslo ir ne stačiatikių valstiečių vaikams, tėvų ir artimųjų buvo ruošiamas tapti kunigu. Liepojoje jis įsitraukė į visuomeninę ir politinę veiklą, nuo 1894 m. dalyvavo mokinių kuopelėse, reikšdamasis kaip laisvamanis pozityvistas, o nuo 1897 m. – ir kaip socialdemokratas. Tuo metu susižavėjęs marksistinio socializmo teorija, J. Biliūnas įsitraukė į socialdemokratinį judėjimą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!