Skaičių ir skaičiavimo technikos vystymosi istorija

Skaičių ir skaičiavimo atsiradimas ir jų vystymasis sudarė skaičiavimo technikos vystymosi istorijos pagrindą.
30 tūkstančių metų prieš mūsų erą buvo aptiktas taip vadinamas “vestonų kaulas” su įpjovomis. Tai leidžia istorikams manyti, kad jau tada mūsų protėviai mokėjo skaičiuoti.
Skaitmeninių įrenginių istoriją reikėtų pradėti nuo skaitytuvų. Visoms tautoms buvo žinomas panašus įrankis.
Senovinis graikų abakas (“salaminų lenta“) buvo speciali lentelė pabarstyta jūros smėliu. Ant smėlio buvo padarytos mažos vagos, kuriose akmenukais pažymėti skaičiai. Viena vaga atitikdavo vienetus, kita – dešimtis ir t.t. Jeigu kokioje nors vagoje skaičiuojant susirinkdavo daugiau nei 10 akmenukų, juos nuiminėdavo ir pridėdavo vieną akmenuką kitoje vagoje. Romėnai patobulino lentą, pakeitę medinę lentą į marmurinę su išdrožtomis vagomis ir marmuriniais kamuoliukais.
Kinų skaitytuvai “suan – pan“ buvo mediniai rėmeliai paskirstyti į viršutines ir apatines sekcijas. Pagaliukai atitiko kolonėles, o karoliai – skaičius.
Japonai tą patį įrenginį vadino “serobian“.
Rusijoje ilgą laiką skaičiuodavo kauliukų pagalba, išdėliodami juos į kruveles. Maždaug nuo XV a. pasirodė ir paplito lentinis skaičiavimas, kuris, matomai, buvo atvežtas vakarinių pirklių. Lentinis skaičiavimas beveik nesiskyrė nuo paprastų skaitytuvų. Tai buvo rėmeliai su sutvirtintomis horizontaliomis virvutėmis, ant kurių buvo suverti pragręžti slyvų arba vyšnių kauliukai.
Aristotelis (384 – 322 m. prieš m. e.) savo knygose “Kategorijos“, “Pirmoji analitika“, “Antroji analitika“ ir kt. išanalizavo žmogaus mąstymą ir jo formas: sąvokas, nuomones, išprotavimus. Savo darbuose Aristotelis pirmą sykį pagrindė vieną iš svarbiausių logikos skyrių – mokslą apie sprendimus ir silogizmus.
IX mūsų eros amžius
Indų moksininkai atrado pozicinę skaičiavimo sistemą, kuria dabar naudojasi visas pasaulis. Užrašant skaičių, kuriame nėra kokios nors kategorijos (numerio), pvz.: 101 arba 1204, indai vietoje skaičiaus pavadinimo sakydavo žodį “tuščia“. Užrašant skaičių, vietoje “tuščio“ numerio rašė tašką, o vėliau piešė rutuliuką. Tokį rutuliuką vadino “sunja” – chindi kalbą tai reikšdavo “tuščia vieta“.
Arabų matematikai išvertė šį žodį pagal prasmę į savo kalbą – jie sakydavo “sifr“. Šiuolaikinis žodis “nulis“ gimė palyginamai neseniai – vėliau, nei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!