Skaičių kodai, aritmetiniai ir loginiai kompiuterių veikimo pagrindai

0
0
0
0
0
1
1
0
0
1
0
1
0
0
1
1
0
1
1
0
0
1
0
1
0
1
0
1
1
1
0
0
1
1
1
1
1
1
Skaičių kodai
Tokias lenteles galima sudaryti ir kitoms aritmetinėms ar loginėms operacijoms. Tačiau būtent sudėties operacija yra visų kitų veiksmų atlikimo pagrindas.
Skaičiaus ženklui rezervuojama viena skiltis. Ženklas „+“ koduojamas nuliu ir ženklas „-“ - vienetu.
Tačiau veiksmai su tokiais tiesioginiais kodais nėra patogūs, nes reikia atskirai vertinti ženklų skilčių reikšmes, nuo kurių priklausytų ir pats operacijos algoritmas (pvz., sudėtis ir atimtis).
Todėl kompiuteriuose visos operacijos atliekamos su skaičiais, išreikštais mašininiais kodais. Jie leidžia ženklų kodus apdoroti taip pat kaip ir skaičių skiltis ir atimties operaciją pakeisti sudėtimi. Tam naudojami: tiesioginis kodas (tk), atvirkščiasis kodas (ak) ir papildomas kodas (pk).
Loginiai kompiuterio veikimo pagrindai
Loginės schemos
Loginiu reiškiniu galima matenatiškai išreikšti loginius veiksmus. Norint šiuos veiksmus materializuoti reikia tą reiškinį užrašyti loginių schemų ženklais. Loginė schema apibrėžia kokius rezultatus turi pateikti automatas gavęs pradinius duomenis (argumentus). Loginė schema sudaroma iš tarpusavy sujungtų elementų, atliekančių logines operacijas (neigimą, konjunkciją, disjunkciją). Neigimas (inverteris), konjunkcija (sutapimo elementas), disjunkcija (surinkimo elementas). Pvz.: Balsavimo schema. Tarkime, kad balsuoja „už“ (1) arba „prieš“ (0). Balsuoja trys žmonės – a, b, c. Schema pagal balsavimo duomenis turi pateikti rezultatą: „pasiūlymas priimtas balsų dauguma“ (1) arba „pasiūlymas atmestas“ (0). Rezultatas lygus 1, kai balsuoja bent du iš trijų žmonių. Pvz.: Reikia sukonstruoti schemą, atliekančią šitokią loginę funkciją: funkcija panaši į disjunkciją, bet jos rezultatas lygus 1 tik tuo atveju, kai bet kurio vieno argumento reikšmė lygi 1. Tai reikia gauti argumento disjunkciją, o po to, naudojant konjunkciją ir neigimo argumentus, atmesti tą atvejį, kai abu argumentai yra vienetai: paverčiame logine schema, atliekančią veiksmą „a arba b‘, bet ne abu kartu. Pvz.: Dvejetainis sumatorius. Pateikta dvejetainės sudėties lentelė. Kai abu argumentai lygūs vienetui, dvejetainės sumos rezultatui aprašyti nepakanka vieno skaitmens. Tenka panaudoti perkėlimą įaukštesnę skiltį. Taigi sudėčiai aprašyti reikia dviejų loginių reiškinių. Pakeiskime rezultato dvejetainius skaitmenis loginiais kintamaisiais: s – žymėsime sumą, p – perkėlimą.
Procesorius –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!