Šiurpi Vilniaus žydų geto kasdienybė I.Mero romane „Lygiosios trunka akimirką”

Šiurpi Vilniaus žydų geto kasdienybė I.Mero romane „Lygiosios trunka akimirką”

Holokaustas yra neabejotinai vienas iš skaudžiausių reiškinių, apie kurį dar iš šiandien kai kuriuose kontekstuose vengiama atvirai kalbėti. Holokaustas – žiaurus žydų tautos naikinimas. Antrojo pasaulinio karo metais vykdyta antisemitizmo politika Europoje nusinešė daugybę gyvybių. Šios tautos tragedija išgyventa ir Lietuvoje. Vilnius nuo seno laikytas Europos žydų kultūros sostine. O pradėjus steigti getus, Vilniaus getas tapo savotiška „valstybe valstybėje- – žydų tautos žmones siekta izoliuoti nuo visuomenės. Skaičiuojama, kad Lietuvoje buvo sunaikinta apie 90 procentų visų Lietuvos žydų. Dar ir dabar jautriai reaguojama į temą apie lietuvių ir žydų santykius. Jų pablogėjimui įtakos turėjo atsiradęs žydų bolševiko, Lietuvos nepriklausomybės duobkasio, mitas. Tad ar tikrai lietuvių literatūroje vaizduojama tokia šiurpi Vilniaus žydų geto kasdienybė?

Be to, jau vien įvairios detalės literatūroje gali sukelti šiurpų vaizdą. Vilniaus miestas išgarsino Lietuvos žydus. Iki holokausto jis buvo tradicinės žydų kultūros centras. Žydų literatūros klasikas Muišė Kulbakas poemoje „Vilnius- aprašo tuometinį Vilnių. Kūrinyje kuriama labai slogi ir melancholiška nuotaika, miestas atrodo tarsi sustingęs ir be gyvybės. Lyrinis subjektas šioje poemoje vienišas liūdi mieste ir apmąsto Vilniaus gyvenimą. Tačiau poema nėra tik miesto aprašymas, joje gvildenami ir rimti egzistenciniai klausimai, jaučiama artėjančių žydų tautos negandų kupina nuotaika: „Ir verpia kaip voras dulsvą gyvenimo siūlą: / – Ar yra kas nors tolimoj, gūdžioj tuštumoj, / Iš kur mes, apkurtę, atklystantį balsą išgirstam?- Vaizdas, kuris yra piešiamas poemoje, mažų mažiausiai yra šiurpus: „Ten skarmalai boluoja sukabinėti ant virvės, / Lovose kūdikiai guli – geltoni, glitūs vikšrai, / Ir mergšių, jau pusiau nuogų, kūnai kaip lentos-. Tik poemos pabaigoje pasidaro aiškiau, kad lyrinis subjektas pats yra miestas – Vilnius – ir kalba jo vardu. Miesto akimis nupasakojamas žydų gyvenimas. Tiesa, skaudus ir paties rašytojo likimas. Yra dvi jo gyvenimo baigties versijos. Viena iš jų yra, kad rašytojas buvo sušaudytas kaip antitarybinis veikėjas, o kita teigia, kad jį ištrėmė į Sibiro lagerius, kur jis ir mirė. Tad matyti, kad Vilnius, jau ir kaip ir miestas, artėjant žydų tragedijai pats darėsi šiurpus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!