Šiurpi Vilniaus geto kasdienybė I. Mero romane „Lygiosios trunka akimirką“

Pirmieji getai pasaulyje pradėti kurti dar XVI amžiuje. Tai buvo izoliuota miesto dalis, kurioje apsigyvendavo tautinės ar kultūrinės mažumos. Tuo metu getai nebuvo prievartiniai, ten žydai prisiglausdavo ir kurdavo atskiras gyvenvietes, norėdami išlaikyti savo kultūrą, papročius bei religiją. Antrojo pasaulinio karo metu, skurdžiausiuose miesto rajonuose, nacistai ėmė kurti kvartalus, kur žydai gyvendavo ir dirbdavo per prievartą. 1941 metais Vilniaus senamiestyje buvo įkurtas getas, kurį sudarė dvi dalys – Didysis ir Mažasis getai. Didžiajame gete buvo apie 30 tūkstančių žydų, o Mažajame – apie 11 tūkstančių. Iš Vilniaus geto žydai buvo vežami į Panerius – didžiausią žudymų vietą – arba į koncentracijos stovyklas. Ši šiurpi Vilniaus žydų istorija pavaizduota ir literatūroje.
Vienas iš autorių, rašęs apie to meto žydų patiriamą siaubą, yra Icchokas Meras. Jis yra žydų tautybės lietuvių prozininkas bei scenaristas, gimęs 1934 metų spalio 8d. I. Merui būnant septynerių, jo tėvai buvo sušaudyti. Berniukas liko gyvas, užaugo žemaičių valstiečių šeimoje. 1963 metais prozininkas išleido tarptautiniu mastu žinomą kūrinį „Lygiosios trunka akimirką“. Romane aprašoma simbolinė šachmatų partija, kurią žaidžia geto viršininkas ir septyniolikmetis žydas Izaokas, bei puikiai nupasakojama geto kasdienybė ir ten patiriami vargai. Kūrinyje pasakojama kaip kiekvieną dieną, nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, visi žmonės privalėjo dirbti. Vieni eidavo ilgus atstumus iki darbo lagerių, kiti – dirbdavo gete. Paskirtos užduotys būdavo fiziškai sekinančios, o darbo sąlygos – nepakeliamos. Nepaisant to, gyvenimą gete žydams apsunkindavo ir prižiūrėtojai. Jie buvo ypač griežti ir beširdžiai, žmones žiauriai bausdavo už mažiausius nusižengimus, o kartais ir visai be priežasties. Pavyzdžiui, pagrindiniam veikėjui Izaokui kilnojant plytas, prižiūrėtojas užšoko ant jos ir nugnybė pusę piršto. Bausdavo ir tuos, kurie prieš prižiūrėtoją nenusiimdavo kepurės arba ką nors įsinešdavo į getą, nes ten net ir gėlės iš laukų buvo griežtai draudžiamos ir už jas paskirdavo rykščių. Be to, geto vaikus veždavo „skiepyti“, nors po to niekas jų nebeišvysdavo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!