Simbolizmas

• SIMBOLIZMAS (pranc. symbolizme) menininkų judėjimas, susiformavęs Prancūzijoje 19 a. pabaigoje kaip realizmo ir impresionizmo priešprieša.
• P. Piuvi de Šavanas. Neturtingas žvejys.
• Simbolizmas bendrąją prasme - tai literatūros ir vaizduojamosios dailės sąjūdžiai, naudojantys simbolius kaip raiškos priemonę.
• Dailininkai rėmėsi neoromantizmo, dekadentizmo, estetizmo idėjomis bei akademizmo, art nouveau, postimpresionizmo išraiškos priemonėmis. Siekė vaizduoti tai, kas nematoma – dvasinį pasaulį, jausmus, perteikti mistinį, religinį, turinį, susijusį su būties paslaptimis. Plėtojo visatos valdovo, mirties, eroso tematiką.
• Kūriniams būdingi iracionalūs įvaizdžiai, fantastinės vizijos, sapnų reginiai. 19 a. simbolizmas atsisuko prieš racionalistines bei natūralistines sroves. Simbolizmo dailė stilistiniu požiūriu yra nevientisa. Jos turinys – tai nuo tikrovės atitrūkęs pasaulis. Kūrybos pagrindas yra jausmas. Paveiksluose simbolių pavidalu viešpatauja sapnai, nuojautos, irrealumas. Nuolat ieškoma daiktų „esmės", kuri slypi už išorinio pavidalo.
• Simbolizmas kilo iš bandymų pabėgti nuo kasdieninio gyvenimo prozos, iš vaizduotės pasaulio ilgesio, tolimų kraštų nostalgijos. Tai buvo reakcija į realizmo nykumą, idėjinį primityvumą. Dailėje simbolizmas pasireiškė griežtu impresionistinės meno sampratos atsisakymu, siekimu išreikšti idėjas simboliais, pagalbiniais ženklais ir situacijomis. Simbolizmas gali būti traktuojamas kaip neoromantizmas, kartais sutapatinamas su secesija (modernu).
• G.Moro. Galatėja
Simbolizmo susiformavimo priežastys
• Simbolizmo susiformavimui įtakos turėjo sudėtingos visuomeninės priežastys: daugelis išsilavinusių žmonių išgyveno nusivylimo to meto tikrove jausmą. Jie nežinojo kaip įveikti visuomeninius prieštaravimus ir stengėsi apsiriboti savo vaizduotės pasauliu. Tokie žmonės išeities ieškojo įvairiuose fantastiniuose mokymuose, domėjosi tikėjimais ir tolimų šalių menu, išnykusiomis senosiomis kultūromis. Ten jie rasdavo artimų savo nuotaikai paslaptingų, neįprastų, mistinių išraiškų. Savo kūryboje dailininkai vaizdavo fantazijos dėka sukurtus regėjimus.
• M.Vrubelis. Serafinas
Simbolizmas literatūroje
• Simbolizmas atsirado literatūroje: 1886 m. prancūzų poetas Jeanas Moréas laikraštyje „Le Figaro" publikavo simbolistų manifestą, pirmą sykį pavartodamas simbolizmo terminą. 1891 m. kritikas Albert'as Aurier paskelbė penkis simbolizmo principus, pagal kuriuos kiekvienas dailės kūrinys turi būti: 1) idėjinis, nes kūrinio tikslas – idėjos išraiška; 2) simboliškas, nes idėja išreiškiama forma; 3) sintetinis, nes formos ir ženklai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!