Šiluminis kūnų plėtimasis

Senovės mokslininkai kūno temperatūrą nustatydavo, jį palietę. Tik XVI a. pabaigoje kilo mintis kūnų šiluminio plėtimosi reiškinį pritaikyti temperatūrai matuoti. Pirmasis tai bandė padaryti Galilėjus. Paskaitose jis demonstravo prietaisą, kuris buvo dabartinio termometro prototipas. Šį prietaisą sudarė nedidelis stiklinis rutuliukas su prilituotu prie jo stikliniu vamzdeliu. Rutuliukas būdavo palengva kaitinamas, o vamzdelio galas įleidžiamas į vandenį. Labai greitai oras rutuliuke atvesdavo, jo slėgis sumažėdavo, ir tada vanduo, veikiamas atmosferos slėgio, kildavo vamzdeliu iki tam tikro aukščio. Oro slėgis pašildytame rutuliuke padidėdavo, o vandens lygis vamzdelyje sumažėdavo. Atvėsusiame rutuliuke vanduo pakildavo. Šis prietaisas buvo pavadintas termoskopu (iš graikų kalbos žodžių “termo”- šiluma; “skopeo”-žiūrėti, stebėti).
graikų kalbos žodžių “baros”- sunkumas, “skopeo”-stebėti).
Atmosferos slėgio įtaka termometro parodymams pirmą kartą pašalinta prietaise, kuris 1641m. buvo padarytas Toskanos hercogui Ferdinandui II. Prietaiso rutuliukas pripildytas alkoholio, o oras iš stiklinio hermiškai užlakuoto vamzdelio išsiurbtas. Šildomo alkoholio tūris didėjo, ir skysčio lygis vamzdelyje kilo.
Pirmuosius praktiškai pritaikomus termometrus 1714m. padarė olandų stiklapūtys D. Faranheitas. Jis sukonstravo gyvsidabrio termometrą, kuriame ledo, vandens ir druskos mišinio temperatūra buvo laikoma nuline, o normali žmogaus kūno temperatūra 100°. Padalijęs šį temperatūrų intervalą į 100 lygių dalių, Farenheitas gavo 1° vertę. Farenheito skalės laipsnis žymimas °F. Pagal šią skalę ledo tirpimo temperatūra lygi 32°F, o vandens virimo temperatūra 212°F. Faranheito termometrai dar ir dabar naudojami JAV bei Anglijoje.
Apie 1740m. prancūzų fizikas R. Reomiūras pasiūlė alkoholio termometrą su pastoviais ledo tirpimo (0°) ir vandens virimo (80°) taškais. Atstumą skalėje tarp ledo tirpimo ir vandens virimo taškų jis padalijo į 80 dalių. Reomiūro skalės laipsnis žymimas °R.
Beveik tuo pačiu metu švedų fizikas A. Celsijus naudojo gyvsidabrio termometrą, kuriame tarpas tarp ledo tirpimo ir vandens virimo taškų padalytas į 100 dalių. Norėdamas išvengti neigiamų skaičių, matuojant žemą temperatūrą, vandens užšalimo tašku jis laikė 100°, o vandens virimo tašku - 0°. Šios skalės laipsnis žymimas °C.
Tačiau patogiausia pasirodė esanti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!