Siesarties upės žuvų bendrijos bioįvairovė

Lietuvoje yra apie 29 tūkstančiai upių, upelių, upokšnių ir kanalų, ilgesnių nei 0,5 km., o jų vagų bendras ilgis 63,7 tūkstančiai kilometrų. 758 upės yra ilgesnės nei 10 km, 19 ilgesnės nei 100 km, o 9 – ilgesnės nei 200 km (Virbickas T.,1998).
Žuvys suformuoja tam tikras bendrijas, kurios ekologijoje yra dažnai charakterizuojamos pagal jų struktūrą – rūšių sudėtį ir kiekybinę kiekvienos rūšies išraišką bendrijoje. Upėje gali susiformuoti keletas bendrijų, turinčių savitas struktūras.
Biologinė įvairovė yra bendrinis terminas, kuriuo apibūdinama įvairių ekosistemų ir rūšių gausa teritorijoje. Yra išskiriami trys bioįvairovės tipai: buveinių įvairovė, rušių įvairovė bei genetinė įvairovė.
Upokšniuose pagal gausumą ir biomasę vyrauja upėtakiai ir dyglės. Upeliuose pagal biomasę – kuojos, lydekos ir upėtakiai, pagal gausumą – kuojos, dyglės ir upėtakiai (Kesminas ir kt., 1996).
Žuvų bendrijų produktyvumas Lietuvos upėse svyruoja nuo 0,93 iki 83,37 kg/ha per metus. Produktyvumas keičiasi priklausomai nuo upės dydžio, terminio rėžimo ir tėkmės reguliavimo būdo (Kesminas ir kt., 1999).
2. Nustatyti Siesarties upėje gyvenančių žuvų biomasę ir gausumą
3. Įvertinti žuvų gausumą pagal Shannon – Weaver bioįvairovės indeksą
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Bioįvairovė
Bioįvairovę sudaro visų gyvų organizmų rūšių, gyvenančių sausumos, paviršinių vandenų bei kitose ekosistemose visuma, jų buveinės, taip pat genetinė įvairovė.
Dabartinė Žemės planetos gyvybės įvairovė atsirado 4 milijardus metų trukusios evoliucijos dėka.
Yra išskiriami trys bioįvairovės tipai:
• Buveinių įvairovė (ekosistemos ir kraštovaizdžiai) – ekosistema apibrėžiama kaip dinaminis gyvosios (augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų) ir negyvosios (dirvožemio, vandens, oro) aplinkos kompleksas. Ekosistemos skiriasi klimatinėmis, edafinėmis (dirvožeminėmis), topografinėmis bei biotinėmis savybėmis. Ekosistemų ribos yra santykinės, t.y. jos nėra ryškios. Be to, kiekvienos ekosistemos gyvi ir negyvi komponentai (augalų ir gyvūnų rūšys, bendrijų tipai, dirvožemis, klimatas ir kt.) labai kinta ervėje ir laike.
• Rūšių įvairovė (gyvūnų, augalų, grybų ir bakterijų rūšių įvairovė) - kiekviena rūšis yra prisitaikiusi gyventi tam tikromis sąlygomis ir atlikti tam tikras ekologines funkcijas. Vienos ar kelių rūšių išnykimas ekosistemoje suardo per ilgą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!