Sergančių plaučių uždegimu slauga

1. Įvadas Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministerija, Pagrindines mirties priežastis Lietuvoje lemiančių ligų ir sveikatos sutrikimų integruotos sveikatos priežiūros metodinius dokumentus, Pneumonijos, 2021 m. Pneumonija – tai ūminė plaučių parenchimos infekcija. Sergant pneumonija į plaučių alveoles patenka mikroorganizmai, kuriuose pradeda kauptis uždegiminis skystis bei uždegiminės ląstelės, dėl to sutrinka plaučių funkcija. Plaučių uždegimas yra plačiai paplitusi ir pavojinga įvairaus sunkumo liga, kuri gali prasidėti nuo lengviausios, kuri dažnai nediagnozuojama ir negydoma antimikrobiniais vaistais, iki sunkiausios, kuri gali sukelti net mirtį. Šios ligos klinikinis vaizdas, eiga bei baigtis priklauso nuo ligos šaltinio ir asmens atsparumo. Pirminis sergamumas visuomenėje įgytos pneumonijos (VIP) Europoje svyruoja nuo 1,7 iki 11,6 atvejų 1000 gyventojų per metus. Kiekvienais metais pneumonijos ligos atvejų Europos Sąjungoje (ES) tikimasi apie 3 370 000 mln. Nors dauguma sergančiųjų yra gydomi ambulatoriškai, kasmet ES ligoninėse dėl VIP gydoma apie 1 mln. žmonių. Tuo tarpu sergamumas hospitalinės pneumonijos (HP) labai skiriasi įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose ir skyriuose. Nustatyta, kad HP yra antroji pagal dažnumą įgyta infekcinė liga ligoninėje, kurios paplitimas siekia 1,5 proc. HP yra viena iš dažniausiai pasitaikančių su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų, o mirtingumo rodikliai skiriasi nuo 14,4 iki 48,5 proc. Mirtingumo nuo su ventiliacija susijusios pneumonijos (VSP) rodikliai svyruoja nuo 27 % iki 76%. PSO duomenimis mirtingumas pastaraisiais dešimtmečiais nuo plaučių uždegimo ES gerokai sumažėjo ir 1980 m. pasiekė žemiausią lygį – 147,17 atvejo 100000 gyventojų. 2015 m. pasiekė 9,91 atvejo 100000 gyventojų. (Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministerija, Pagrindines mirties priežastis Lietuvoje lemiančių ligų ir sveikatos sutrikimų integruotos sveikatos priežiūros metodiniai dokumentai, Pneumonijos, 2021 m.) 2. PLAUČIŲ UŽDEGIMO LIGOS SUKĖLĖJAS IR RIZIKOS VEIKSNIAI. Plaučių uždegimas arba pneumonija (žymėjimas pagal TLK-10, - J18) yra infekcinė liga, kuriai būdingas plaučių audinio uždegimas. Ši liga dažniausiai atsiranda dėl mikroorganizmų, kurie patenka į plaučius per kvėpavimo takus. Jie skatina alveolėse kauptis uždegiminėms ląstelėms bei pabrinkiminiam skysčiui. Kuomet agentas patenka į plaučius jis sukelia uždegiminę reakciją, kuri apima imuninės sistemos ląstelių ( baltųjų kraujo kūnelių) pritraukimą į plaučius tam, kad jie galėtų kovoti su mikroorganizmais. ( Suaugusiųjų pneumonijos diagnostika ir gydymas, Kaunas, 2016 m.) Besivystant uždegiminei reakcijai, gali atsirasti įvairūs simptomai: dusulys, karščiavimas, kosulys su skrepliais. Jei infekcija nėra gydoma, tai gali sukelti rimtus pažeidimus plaučių audinyje bei kitas rimtas komplikacijas, tokias kaip: sunkus dusulys, kraujavimas iš plaučių. ( Suaugusiųjų pneumonijos diagnostika ir gydymas, Lietuvos pulmonologų sutarimas, Kaunas, 2016 m.) Kai kurios rizikos grupės yra linkusios labiau susirgti pneumonija. • Vyresnio amžiaus žmonės (>65m.). • Žmonės su silpna imunine sistema. • Sergantys sunkiomis gretutinėmis ligomis (LOPL, cukrinis diabetas, kepenų ar inkstų nepakankamumas.). • Kūdikiai Todėl, svarbu kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoja, jei yra pastebimi susirgimo simptomai, kad būtų galima kuo greičiau diagnozuoti ir gydyti ligą. ( Pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra, Kaunas 2009 m.) Pagal Pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra vadovėlį pneumoniją dažniausiai sukelia Sptreptococcus pneumoniae, Gram (-) bakterijos, Haemophilus infuenzae, Staphylococcus aureus, virusai. Šios bakterijos gali būti perduodamos oro lašeliniu būdu, kontakto būdu ar per kraują. Grybelinė pneumonija yra retesnė, tačiau gali atsirasti žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema arba tiems, kurie dažnai gydomi antibiotikais. Labai svarbu atkreipti dėmesį į pneumonijos etiologija, nes skirtingiems mikroorganizmams reikia skirtingo gydymo metodo. Klinikinė pneumonijos klasifikacija: 1. Įgyta visuomenėje pneumonija. 2. Aspiracinė pneumonija. 3. Nozokomialinė pneumonija. 4. Pneumonija esant imunodrficitinėms būklėms. ( Pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra, Kaunas 2009 m.) 3. PNEUMONIJOS PAGRINDINIAI SIMPTOMAI. Pneumonijos klinika gali skirtis priklausomai nuo ligos etiologijos ir klinikinės formos. Tačiau yra keletas bendrų simptomų, kurie gali būti pastebimi sergant pneumonija: • Laipsniška pradžia. • Karščiavimas. • Dusulys, greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas. • Kosulys, dažnai su skrepliais. • Skausmas krūtinėje, gali būti ryškus ir gilus. • Galvos skausmas, svaigimas. • Pykinimas, vėmimas, skrandžio skausmas. Kai kuriais atvejais pneumonija gali sukelti sunkius simptomus. Tokius kaip: sunkus dusulys, spengimas ausyse, ūminis kvėpavimo nepakankamumas. Šie simptomai gali būti pavojingi gyvybei. Taip pat pneumonijos simptomai gali būti panašūs ir į kitas kvėpavimo takų infekcijas ar ligas, tokias kaip bronchitas ar gripas. ( Nursing care Plan (NCP) for Pneumonia.). Askultuojant plaučius, ribotoje vietoje galima girdėti skambius arba nedidelius drėgnus karkalus. Jie gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių: širdies nepakankamumo, lėtinio bronchito, pneumosklerozės. (Suaugusiųjų pneumonijos diagnostika ir gydymas Lietuvos pulmonologų sutarimas, Kaunas, 2016 m.). Pagrindiniai pneumonijos gydymo būdai – antibiotikai, kadangi dauguma pneumonijų yra sukeltos bakterijų, todėl reikia vartoti antibiotikus, kad būtų sunaikinti patogenai ir užkirstas kelias progresavimui; taip pat pacientams dažnai skiriamas simptominis gydymas, kuomet būna skirti karščiavimą, kosulį, skausmą mažinantys vaistai bei kvėpavimo takus plečiantys vaistai. (International ERS/ESICM/ESCMID/ALAT guidelines for the management of hospital-acquired pneumonia and ventilator-associated pneumonia, 2017 m.). Priklausomai nuo pneumonijos simptomų ir sunkumo, pacientai gali būti hopitalizuojami, kad būtų suteiktas intraveninis antibiotikų gydymas ar deguonies terapija. (International ERS/ESICM/ESCMID/ALAT guidelines for the management of hospital-acquired pneumonia and ventilator-associated pneumonia, 2017 m.). 4. PNEUMONIJOS SLAUGA Pneumonijos slauga yra labai svarbi, nes ji padeda ne tik užtikrinti paciento greitą atsigavimą bet ir pagerinti jo būklę. Pagrindinės pneumonijos slaugos priemonės būtų tokios: 1. Stiprus lovos poilsis, nes pacientui sergančiam pneumonija reikia daug poilsio, kad organizmas galėtų kovoti su infekcija. 2. Reguliarus antibiotikų vartojimas. Tai labai svarbu, kadangi antibiotikai yra pagrindinis pneumonijos gydymo būdas, dėl šios priežasties jie turi būti vartojami reguliariai nustatytu laiku. 3. Pakankamas skysčių vartojimas, kad organizmas galėtų kovoti su infekcija bei išlaikyti normalią kūno temperatūrą. Galima vartoti vandenį, sultis, arbatas bei kitus nealkoholinius gėrimus. 4. Labai svarbu atlikti kvėpavimo pratimus, kvėpuoti garais, nes pacientams sergantiems pneumonija gali būt sunku kvėpuoti, gali būti jaučiamas diskomfortas ir kosulio priepuoliai. 5. Higienos laikymasis taip pat labai svarbus faktorius sergant pneumonija, kadangi tai gali užkirsti kelią tolimesniam infekcijos plitimui. Laikantis higienos derėtų nuolat vėdinti patalpas, dezinfekuoti paviršius bei rankas, plauti rankas, valyti dantis. 6. Sergant pneumonija reikia vartoti lengvai virškinamą maistą, kurio sudėtyje yra pakankamai vitaminų ir mineralų. Rekomenduojama vartoti vaisius, daržoves ir liesą mėsą. 7. Pacientas sergantis pneumonija turi būti stebimas, kad būtų kontroliuojami jo simptomai bei būklės pokyčiai, jog tik pablogėjus paciento būklei, būdų galima nedelsiant kreiptis į gydytoją. Taip pat slaugytoja turėtų atpažinti simptomus, kurie rodo ligos paūmėjimą ir galimą intensyvios terapijos poreikį. Būtina įvertinti padidėjusį kvėpavimo dažnį – 30-35 įkvėpimai/min, hipoksijos požymius: (AKS yra 60/90 mmHg 39,3) bei sumažėjusį šlapimo kiekį. (Pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra, Kaunas, 2009 m.). 5. SLAUGOS DIAGNOZĖS 1. Neefektyvus kosulys susijęs su plaučių uždegimu, pasireiškiantis skrepliavimu. 2. Neefektyvus kvėpavimas susijęs dusuliu, pasireiškiantis skausmu krūtinėje. 3. Griuvimo rizika susijusi su galvos svaigimu. 6. SLAUGOS PLANAS IR TIKSLAI Slaugos diagnozė Tikslas Slaugos veiksmai Įvertinimas Neefektyvus kosulys susijęs su plaučių uždegimu, pasireiškiantis skrepliavimu. Pašalinti plaučių uždegimą, bei optimizuoti paciento kosulį per 4 – 9 dienas. 1. Skatinti pacientą gerti daug skysčių, vartoti pakankamai vitaminų. 2. Paaiškinti pacientui, kad labai svarbu ilsėtis ir laikytis asmens higienos 3. Vėdinti patalpas 4. Duoti pacientui medikamentus nuo kosulio bei antibiotikus pneumonijos gydymui, pagal gydytojo paskyrimą. Pacientas pasijuto geriau po savaitės, kosulys beveik dingo. Neefektyvus kvėpavimas susijęs dusuliu, pasireiškiantis skausmu krūtinėje. Optimizuoti paciento kvėpavimą per 1 val., bei pašalinti skausmą per 6 val. 1. Stebėti gyvybines funkcijas (AKS, pulsą, kvėpavimo dažnį). 2. Skirti deguonies terapiją 3. Padėti pasirinkti patogią, pusiau sėdimą pusiau gulimą padėtį. 4. Vėdinti patalpas 5. Pagal gydytojo paskyrimus duoti medikamentus nuo skausmo. 6. Stebėti paciento savijautą. 7. Mokinti pacientą atlikti kvėpavimo pratimus. Paciento kvėpavimas optimizavosi per 1 val., skausmas praėjo per 3 val. Griuvimo rizika susijusi su galvos svaigimu. Optimizuoti paciento judėjimą. Pašalinti galvos svaigimą. 1. Skatinti pacientą vartoti skysčių. 2. Paaiškinti pacientui, kad būtina laikytis lovos rėžimo. 3. Vėdinti patalpas. 4. Vykdyti gydytojo paskyrimus. Galvos svaigimas parėjo Lentelė 1. Slaugos planas ir tikslai. Labai svarbu į paciento gydymo procesą įtraukti ir jo šeimą. Rezultate, pacientas galės ir sugebės lengviau atsikosėti, jo plaučiuose sumažės karkalų, sumažės jo bendras nuovargis bei galės produktyviai miegoti ir pailsėti nedusdamas ir nekosėdamas. 7. NAUDOTA LITERATŪRA 1. Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugija, (2016), Suaugusiųjų pneumonijos diagnostika ir gydymas, Lietuvos pulmonologų sutarimas, Kaunas. Prieiga per internetą: https://www.chest.lt/uploads/leidiniai/docs/2353_ccedd8b0b5b27e5f4bc38ed73cce8519.pdf 2. Markevičė, R., Valintėlienč, R., Ašembergienė, J., Žagminas, K., (2011), Hospitalinių infekcijų, jų rizikos veiksnių paplitimas Lietuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse, Vilnius. Prieiga per internetą: https://hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2011.4(55)/VS_2011_4(55)_Markevice.pdf 3. National Library of Medicine, Summary of the international clinical guidelines for the management of hospital-acquired and ventilator-acquired pneumonia, (2018), Prieiga per internetą: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29977898/ 4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Pagrindines mirties priežastis Lietuvoje lemiančių sutrikimų integruotos sveikatos priežiūros metodiniai dokumentai, Pneumonijos, Vilnius, 2021 m. Prieiga per internetą: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Asmens_sveikatos_prieziura/Metodiniai%20dokumentai/PNEUMONIJOS.pdf 5. Bagdonas, G., Damulevičienė, G., Lesauskienė, V., Macijauskienė, J., Valius, L., Venskutonis, D., Visokinskas, A., (2009), Pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra, Kaunas. 6. Januškevičiūtė, R., Markevičienė, B., Balčiūnienė, R., (2015), Slaugos diagnozių formulavimo pagrindai, Kaunas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!