Senų PUPP gramatikos užduotys

Perskaitykite tekstus, atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis. Formuluodami mintis, stenkitės rašyti taisyklingai. Jeigu jūsų neprašo cituoti, necituokite.
Mes nuomojom kleboniją nykstančiame kaime. Visos mūsų stovyklos vyko šalia medinės bažnyčios. Nudažyti ją savo jėgomis, žinoma, būtų buvę neįmanoma. Bet su mumis jau dirbo Volkeris. Antrus metus mes vykdėme bendras programas su Vokietijos „Jungend Hilfe Verbund“.
– Aš tau padėsiu, Vanda. Dabar aš dar nežinau, kaip aš galėčiau tau padėti. Bet aš noriu tau padėti.
Taip Inkūnuose atsirado Volkeris. Atsargos kariškis. Švelnus, jautrus žmogus. Ir visos vinys, raktai, spynos, kibirai, vandens žarnos, šulinio dangtis kaipmat atsistojo į savo vietas. Pirmą vasarą jis atvažiavo su dviem chuliganais. Statyti mums prausyklų. Gerai įmitusiais chuliganais. Nusikaltę jaunuoliai su pedagogu buvo siunčiami darbui į kitą šalį. Kad pamatytų tikrą vargą. Ir pradėtų vertinti tai, ką turi. Mums tai buvo būtina pažintis su profesionaliu socialiniu darbu. Nuostabiu darbu. Volkerio auklėtiniai po trijų dienų naktį neblaivūs įsilaužė į jo mašiną. Mėgindami išvažiuoti, nurovė vairą. Teko iškviesti policiją.
Ypatingas socialinio darbo žavesys ir savitumas yra tai, kad visa su auklėtiniais turi daryti kartu. Žinoma, jei pavyksta kartu. Tai meistriškumo viršūnė. Prausyklų statyba vyko taip. Volkeris kasė pamatus. Rojus ir Oliveris gulėjo hamake. Ir laidė jo adresu pastabas.
Tą vasarą Volkeris atvažiavo su dviem nusikaltusiais paaugliais iš Rytų Vokietijos. Normanu ir Saimonu. Normanas, grubus, agresyvokas, buvo šiek tiek atsilikęs protiškai. Taip. Jis. Normanas. Pamatęs mūsų pirmuosius vaikus iš gatvės, sustingo vietoje. Sukrėstas ir išsigandęs, paklausė:
– Kodėl jie tokie murzini?
– Jie iš gatvės. Jie gyvena gatvėje, – pasakiau jam.
Jis dar pastovėjo. Paskui nubėgo į namą. Atnešė savo drabužius ir ištiesė Saniai:
– Aš jam atiduodu. Nuprausk jį ir pasakyk, kad nevaikščiotų murzinas.
Laukdami atvažiuojančiųjų, gatvės vaikai labai jaudinosi. Kasdien vis labiau įsitempdami. Nugirdau.
Kelis kartus.
– Žinai, kas mes esam. Mes šiukšlės.
Jie laukė paniekos. Nieko daugiau juk nebuvo patyrę. Tačiau paprastas, sakytume, socialus kitų vaikų elgesys jų baimes ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!