Senovės romėnų civilizacijos laimėjimų reikšmė ir įtaka to meto civilizacijai ir dabartiniam pasauliui

Nors, betonas neatrodo kažkas labai ypatingo, tačiau romėnams jis vaidino svarbų vaidmenį. Romėnai pirmieji plačiai naudojo šią medžiagą. Naudodami vulkaninių pelenų, kalkių ir jūros vandens mišinį, jie sukūrė mišinį, kurį naudojo padidinti pastatų konstrukcinį vientisumą. Romėnai pradėjo ieškoti medžiagų, turinčių hidraulinių savybių, t. y. galinčių kietėti drėgnoje aplinkoje. Gamtoje galima surasti susicementavusių medžiagų. Pavyzdžiui, smiltainis yra ne kas kita kaip gamtoje susicementavęs smėlis, todėl smiltainis atsparus vandeniui. Atsitiktinumas (o gal ir intuicija) lėmė, kad romėnai atrado pucolaną – vulkaninės kilmės pelenus. Juos sutrynę ir įmaišę į kalkių skiedinį arba sumaišę kartu su akmenų ir plytų skalda jie išgavo „romėnų betoną“, turintį gerų hidraulinių ir stiprumo savybių. Statiniai iš „romėnų betono“ funkcionuoja iki šiol, nors jų amžius viršija du tūkstančius metų. Akivaizdu, kad jie išmanė apie betoną – nes nemažai senovės romėnų statytų pastatų vis dar stovi. Taigi betonas naudojamas plačiai ir mūsų dienomis, tai pagrindine dabartiniu pasaulio statybine medžiaga mūsų statiniams ypač plačiai naudojamas pamatų darbams. Šiais laikais visos rišamosios medžiagos skirstomos į orines ir hidraulines. Orinės – tai rišamosios medžiagos, galinčios kietėti tik ore. Prie jų iš tradicinių medžiagų priskiriamas gipsas ir kalkės. Prie hidraulinių – hidraulinės kalkės, romancementis, cementai. Kalkių betono kietėjimas vyksta dviem etapais: džiūvimas ir karbonizacija, todėl kalkės negali džiūti, o vėliau ir karbonizuotis, esant drėgnam paviršiui. Tai reiškia, kad drėgnas mūras negali būti tinkuojamas kalkių skiediniu, nes jis nedžius ir chemiškai nesijungs su anglies dioksidu – tinkas sušus. Taigi šiais laikais turime be galo ištobulintas betono fizikinės ir mechaninės savybės: poringumas, tankis, atviras poringumas, vandens įgeriamumas ir kt.
Iš visų senovės inžinerijos šedevrų labiausiai žavi romėnų akvedukai. Akvedukai buvo tokie svarbus, nes senovėje miestai paprastai kurdavosi prie didelių vandens telkinių tačiau miestams sparčiai plečiantis beje, ir vandens poreikiai, ėmė sparčiai augti. Kadangi vandentiekį turėjo nedaug kas, Romoje buvo pastatyta šimtai privačių ir viešų pirčių. Pirtys tapo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!