Senovės romėnai

Senovės Romos valstybė gyvavo nuo 750 pr. Kr. Iki 500 po Kr. Roma išaugo iš kaimo ir įsikūrė ant septynių kalvų netoli Tiberio upės.
Vieni Romėnai buvo Romos piliečiai, kiti – ne. Piliečiai turėjo žodžio teisę ir buvo saugomi įstatymų.
Daugelis romėnų turėjo vergų. Plečiantis imperijai, buvo paimama tūkstančiai karo belaisvių ir parduodama vergų prekyvietėse.
Dauguma romėnų turėjo kelių kambarių butus. Vengdami pavojaus, dau-gelis nestatė virtuvių.
Romoje buvo keletas prekyviečių (kiti miestai turėjo po vieną). Turgus vykdavo pagrindinėje aikštėje kartą per savaitę. Maisto ir gėrimų buvo galima nusipirkti valgyklose ar iš gatvės prekijų. Užeigose miestiečiai gėrė vyną ir šnekučiavosi.
Romėnai jau turėjo vandentiekį: vandenį sėmė iš bendrų šulinių, o po žeme buvo nutiesti nutekamieji vamzdžiai.
Namus galėjo įsigyti tik turtingieji. Sienos buvo puošiamos piešiniais, o grindys – plytelių mozaika.
Pasiturintys romėnai valgydavo prigulę ant kušečių. Maistą imdavo pirštais. Tol kimšdavo, kol pasidarydavo bloga.
Pirtys ir apranga
Romos piliečiai mėgo viešąsias pirtis. Garines ir baseinus šildydavo po grindimis kūrenamos krosnys. Pirtyse žmonės žaisdavo, susitikdavo su draugais.
Piliečiai vyrai vilkėjo tunikomis, o iš viršaus užsivyniodavo audeklo atraižą, pasidarydavo togą. Moterų drabužiai su gobtuvais vadinosi stolomis.
Mokykla ir žaidimai
Tik turtingųjų vaikai lankė mokyklą. Kai kuriuos mokė namuose samdyti mokytojai ar išsilavinę vergai. Rašyti vaikai mokėsi vaškuotose lentelėse, o skaičiavo skaičiuoklėmis.
Vaikai turėjo augti sveiki ir stiprūs. Todėl po pamokų jie bėgiodavo, eidavo imtynių ir kaudavosi. Kartais jie ridinėdavo ratus ar žaisdavo akmenėliais.
Romos kariuomenė
Puikiai išmankštinta ir gerai ginkluota kariuomenė savo imperijai užkariavo daug žemių. Taip paplito romėniška gyvensena.
Roma turėjo samdomą kariuomenę, kurią sudarė apie 450 000 vyrų iš visos imperijos. Kiekvienas karys priklausydavo centurijai, sudarytai iš šimto žmonių, kuriai vadovaudavo centurionas. Mūšyje kariai burdavosi apie vėliavnešį.
Puldami priešus, kariai iš svaidyklių juos apmėtydavo sunkiais akmenimis, o sienas griovė taranais.
Romėnų pėstininkai turėjo bronzinius šalmus, skydus, šarvus, trumpus kardus ir ilgas ietis.
Pramogos
Švenčiat pergalę ar visuotines šventes, buvo rengiamos didelės rungtynes, vežimaičių lenktynės, gladiatorių kautynės.
Gladiatoriai dažniausiai buvo vergai, nusikaltėliai ar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!