Senovės amatai: bitininkystės tradicija lietuvoje ir jos panaudojimas puoselėjant kultūrinį turizmą

Vis labiau populiarėjant kultūriniam turizmui Lietuvoje, vietos valdžia ima vertinti ir puoselėti savo paveldą kaip turtą, galinti padėti plėtoti turizmo šaką.
Pamažu imama nustoti manyti, kad turizmo rinka formuojasi savaime. Plečiasi ir pati kultūrinio paveldo sąvoka – ji apima vis daugiau nematerialiojo turto sričių. Šį procesą skatina sukaupta žmonijos patirtis ir regiono raida. Siekiant atgaivinti vietos turizmą, itin svarbu kaupti ir teikti išsamią informaciją apie kultūrą ir jos paveldą.
Dabartinė Lietuvos problema turizmo atžvilgiu yra menka infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse. Šiandien kaimo turizmas yra siejamas su pramogomis, o ne su etniniu paveldu. Taip yra, nes apleistos tokios nematerialiojo paveldo sritys kaip uogavimas, grybavimas, žvejyba, kalvystė bei bitininkystė.
Šiame darbe analizuosime bitininkystės tradicijas Lietuvoje, jų užuomazgas bei atsiradimo priežastis, tuometinės bitininkystės ypatumus, šio amato vertę. Toliau darbe nagrinėsime bitininkystės raidos etapus, jos tobulinimą, puoselėjimą skirtinguose laikotarpiuose. Taipogi aptarsime bitininkystę kaip kaimo turizmo šaką, jos perspektyvą ir pritaikymą kultūriniam turizmui.
Bitininkystės tradicija Lietuvoje apima laikotarpį nuo ankstyvujųjų viduramžių, kada didysis Lietuvos kunigaikštis Aleksandras išleido pirmąjį įstatymą pagal tuo metu veikusius bitininkystės papročius iki dabartinių amžių, kai bičių auginimas tapo vienu pagrindinių antraeilių ūkio šakų ir yra svarbus socialiniu, estetiniu ir kultūriniu požiūriu.
Į pabaltijos šalis naminės bitės atskrido iš Ispanijos, pasitraukus paskutiniam ledynui, maždaug prieš 5,5-6 tūkst. metų, kai išplito tokie šiluminiai augalai kaip liepos, tuopos ir kt. Kaip senai žmogus susipažino su bitininkystės amatu sunku pasakyti, tačiau yra manoma, kad pirmosios medunešės, kurios išsivystė prieš 15mln. metų pabaltyje apsigyveno pirmiau, nei čia atvyko lietuviai. Čia atėję lietuviai jau rado bites ir buvo pažinę jų naudingumą. Seniausi rašytiniai šaltiniai teigia, jog žinios apie drevininkus, bites, medų ir vašką baltijos krašte siekia XIII a.
Senovėje bitininkystė užėmė svarbią vietą, apie tai liudija daugelis tuometinės Lietuvos vadovybės dokumentų. Pavyzdžiui, 1501 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras pagal tuo metu veikusius bitininkystės papročius išleido įstatymą, kurį 1529 m. išplėtė ir patvirtino Žygimantas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!