Senasis egiptiečių kalendorius

Egiptiečiai metus nustatynėjo ne .pagal saulės sukimąsi, bet pagal laikotarpį reikiamą derliui nuimti. Jie piešė žodį "metai" ("renpet") kaip jauną daigą su pumpuru. Tas pats ženklas sutinkamas giminingų žodžių hieroglifose: "renpi" - "esu jaunas, stiprus", "renput" - "metų vaisiai".
Tačiau Egipte derlius priklausė nuo Nilo išsiliejimo. Kasmet birželio pradžioje šalije prasidėdavo sausra.
Kai turėdavo prasidėti išsiliejimas, daugelyje šventyklų dieviškajam Nilui buvo aukojamos aukos. "Hapio knygas" mesdavo į Ra-Horahčio šventyklos ežerą Ono mieste; tas ežeras vadinosi Kebehu - taip pat kaip ir Nilas prie savo slenksčių. Tikriausia, į tą patį ežerą mesdavo ir deivės statulėles. Po dvėjų mėnesių, išsiliejimo piko metu, buvo atliekamos tos pačios apeigos. Ir nuolankus Nilas, uždengiantis visą slėnį tarp dviejų dykumų, kur miestai ir kaimai pavirsdavo salomis, o keliai tapdavo panašūs į pylimus, pamažu nuslugdavo. Praėjus keturiems mėnesiams po išsiliejimo upė galutinai grįždavo į savo krantus. Šis keturių mėnesių laikotarpis buvo pirmas metų laikas ir vadinosi "achet" ("potvynis", "išsiliejimas").
Po to keturių ar penkių mėnesių bėgyje jiems belikdavo tik laistyti laukus. O paskui ateidavo pjūties, kūlimo, grūdų sudėjimo į aruodus ir kitų darbų metas. Tokiu būdu po išsiliejimo sezono prasidėdavo sėjimo "peret" ("žemės pasirodymas iš po vandens" arba "dygimas") metas, o po jo - derliaus surinkimas, "šemu" ("sausra, sausuma"). Viso buvo trys metų laikai vietoj hebrajų ir graikų keturių.
Tačiau kai Nilo vandenys pradėdavo keltis buvo pastebiamas dar vienas gamtos reiškinys, kuris padėdavo kalendoriaus sudarytojams: prieš pat sauliai tekant rytuose akimirksniui pasirodydavo Sirijaus žvaigždė, egiptietiškai Sopdet (helenistinė "Sotis"). Egiptiečiai nuo seno pastebėjo šių dviejų reiškinių sutapimą. Jie manė, kad išsiliejimas yra Izidos ašaros. Ir Sirijaus žvaigždė (Sopdet) buvo tapatinama su deive, kuri tapo metų globėja. Diena, kai pasirodydavo Sirijus, buvo pripažinta Naujųjų metų diena.
Žemdirbiai, medžiotojai, žvėjai, jureiviai, gydytojai, žiniai, kurių šventės buvo žymimos tam tikromis dienomis, tai yra visi tie, kurių veikla priklausė nuo metų laikų, laiko skaičiavimui naudojo "tobulus metus",...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!