Saugos klausimai - atsakymai

 132.Kaip skirstomos vėdinimo sistemos pagal oro cirkuliacijos sužadinimo būdą? pagal oro cirkuliacijos sužadinimo būdą vėdinimo sistemos skirstomos įnatūralias ir mechanines arba = mišrusis. 133.Kaip skirstomos vėdinimo sistemos pagal paskirtį? skirstomos vėdinimo sistemos pagal paskirtį į tiekiamasias ir ištraukiamasias. 134.Kaip skirstomos vėdinimo sistemos pagal apimtį (patalpos)? skirstomos vėdinimo sistemos pagal apimtį- bendraapykaitinės ir vietinės. 135.Kas sudaro ištraukiamąją vėdinimo sistemą? Ištraukiamosios vėdinimo sistemos susideda iš oro siurbimo angų, specialių atvamzdžiųn ( arba gaubtų, traukos spintų, šoninių nutrauktuvų), išcentrinio ventiliatoriaus, ortakių, oro valymo įrenginių, oro išleidimo į atmosferą šachtos, kuri įrengiama 1-1,5m aukštyje virš stogo. 136.Kokios yra gamybinio apšvietimo rūšys? Natūralusis ir dirbtinis, dar gali būt mišrusis. 137.Kokios yra natūralaus apšvietimo rūšys? natūralus apšvietimas yra šoninis ir viršutinis, dar gali būt mišrusis. 138.Kokie keliami reikalavimai apšvietimui? Darbo patalpų ir darbo vietų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo išmatuotos apšvietos vertės turi būti ne mažesnės kaip natūralaus ir dirbtinio apšvietimo mažiausios apšvietos ribinės vertės. Arba darbo vietų apšviestumas turi atitikti darbo sąlygas ir regėjimo higienos normas; šviesos srautas turi tolygei pasiskirstyti regėjimo lauke ir darbo paviršiuje; darbo paviršiuose neturi būti ryškių šešėlių; 139.Kuo kenksmingas žmogui triukšmas? Triukšmas blogina klausą iki visiško kurtumo. Pažeidžia centrinę nervų sistemą, dėl to dažnai skauda galvą, blogėja atmintis, greičiau pavargstama. Tai pat į triukšmą reaguoja širdies ir kraujagyslių sistema. Pulsas iš pradžių dažnėja, vėliau ilgą laiką dirbant triukšmingomis sąlygomis – retėja, o kraujo spaudimas – didėja.Žmonėms turintiems padidėjusį kraujo spaudimą, negalima dirbti triukšme. Triukšmas gali sukelti padidėjusį skrandžio rūgštingumą bei nervines opas. Dėl labai intensyvaus impulsinio triukšmo gal plyšti ausies būgnelis. 140.Kaip skirstomas triukšmas pagal jo kilimo šaltinį? Triukšmas skirstomas: mechaninis(sukeliamas judančių mašinų,mehanizmų ir jų mazgų) ir aerohidrodinaminis(dideliu greičiu judančių oro,dujų, garų ar skysčių), elektromagnetinės kilmės triukšmai. 141.Kaip sumažinti triukšmą? Asmeninei apsaugai nuo triukšmo naudojamos ausinės ir ausų kamšteliai. Ausinės mažina triukšmą 20 – 25 dB. Tačiau jų ilgai dėvėti negalima, nes jos spaudžia galvą. Ausų kamšteliai triukšmą mažina 10 – 15 dB, bet ilgai juos dėvint deformuojamas ausies būgnelis (dėl slėgio sumažėjimo tarp būgnelio ir ausies kamštelio). Todėl kas dvi valandas ausinės keičiamos ausų kamšteliais, ir atvirkščiai. Garsui izoliuoti gauptais apdengiamos mašinos ir mechanizmai, naudojami triukšmo slopintuvai ir ekranai. 142.išvardinkite technines triukšmo mažinimo priemones?mažinamas jį keliančio šaltinio triukšmas; pekeičiama triukšmo sklidimo kryptis; racionaliai suplanuojami įmonės cechai, taip pat patalpų akustinė apsauga; mažinamas triukšmo sklidimas. 143.Kokį pavojų kelia gamybiniai virpesiai? Sukelia vibracinę ligą, kuri pasireiškia smulkiųjų kraujagyslių spazmais. Dėl to sutrinka audinių aprūpinimas krauju, deguonimi, maistu ir maisto medžiagomis. Rankos dažnai būna pabalę, šaltos. Vibracija sukelia kaulų bei sąnarių pažeidimus. kenkia nervų sistemai. 144.Kaip skirstoma vibracija pagal perdavimo būdą žmogui? Vibracija gali būti bendrinė ir vietinė. Bendrinė vibracija plinta per kojas ar dubenį aukštyn stovint ar sėdint ant vibruojančio pagrindo. Dažniausiai bendrinės vibracijos yra veikiami mechanizatoriai, žmonės, dirbantys ant vibracinės platformos (betono, gelžbetonio gamyklose). Vietinė vibracija dažniausiai plinta per rankas dirbant su vibruojančiu instrumentu (pneumatiniu kūju). Vibracija neigiamai veikia centrinę nervų sistemą, sutrikdo pusiausvyrą, koordinaciją. 145.Kaip skirstoma vibracija pagal atsiradimo šaltinį darbo vietose? Mechaninė, periodinė ir atsitiktinė. 146.Kaip sumažinti vibraciją? Naudojamos ir individualios apsaugos priemonės – storos guminės pirštinės ir speciali avalynė (storas guminis padas padarytas iš daug sluoksnių įvairaus porėtumo gumos). Pakeisti mašinų, įrenginių, agregatų konstrukcinius elementus, kurie yra virpesių šaltinis. 147.Kas sukelia elektromagnetinius laukus? Elektromagnetinių laukų šaltiniai yra natūralūs, esantys gamtoje, ir dirbtiniai, sukurti žmogaus. Natūralūs yra žemės atmosferos elektrinis ir žemės magnetinis laukai, atmosferos iškrovų kuriamos elektromagnetinės bangos, saulės ir kitų dangaus kūnų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė. Žmogaus sukurtus elektromagnetinių laukų šaltinius galima suskirstyti į tris grupes: 1) įvairiose gamybos ir buities srityse atsirandantys EML, kaip parazitiniai reiškiniai; 2) įvairių dažnių neradiotechninės paskirties EML šaltiniai; 3) radiotechninės ir ryšių paskirties EML šaltiniai. 148.Kokie yra apsaugos nuo elektromagnetinių laukų būdai? Reikia pakeisti galingus generatorius mažesnės galios generatoreis( jei įmanoma) arba naudoti absorcines apkrovas (antenų ekvivalentus) ir galio slopintuvus-ateniuatorius, kurie visiškai nuslopina arba iš dalies slopina perduodamą energiją. Nuolatinio veikimo įtaisuose elektromagnetiniai virpesiai apsorbuojami medžegomis, kurių didelis apsorbacijos koeficiantas(guma, polistirolis ir k.t.) 149.Kaip skirstomos asmeninės darbuotojų saugos darbe priemonės? asmeninės darbuotojų saugos darbe priemonės skirstomos: galvai apsaugoto; klausai; akims; veidui; kvėpavimo takams; plaštakoms ir rankoms; kojoms ir pėdoms; odai; liemeniui ir pilvui; įranga apsaugoti nuo kritimo; apsauginiai darbo drabužiai; gelbėjimo priemonės. 150.Kaip skirstomi elektros tiekimo tinklai pagal srovę? elektros tiekimo tinklai pagal srovę skirstomi į kintamuosius ir nuolatinės srovės tinklus. 151.Kaip skirstomi elektros tiekimo tinklai pagal įtampą? elektros tiekimo tinklai pagal įtampą skirstomi į žemosios (U1000) įtampos tinklus. 152.Kokią įtampą naudoja dauguma vartotojų? Didžiausia vartotojų dalis yra įjungta į kintamosios 380/220V 50Hz dažnio elektros tiekimo tinklus, kuris būna vienfazis arba trifazis. 153.Kaip vadinama įtampa tarp dviejų fazinių laidų?Kokia yra Įtampa V? įtampa tarp dviejų fazinių laidų vadinama linijine ir lygi 380V. 154.Kaip vadinama įtampa tarp fazės laido ir nulinio laido?Kokia yra įtampa V? įtampa tarp fazės laido ir nulinio laido vadinama fazine arba fazės įtampa ir lygi 220V. 155.Koks pavojingiausias prisilietimas: "fazė - fazė"? fazė- žemė"? "fazė - nulinis laidas"? - Pavojingiausias prisilietimas: "fazė - fazė". 156.Koks yra įžeminimo varžos dydis? įžeminimo varžos dydis nuo 0 iki 5Ω (omų) 157.Kokia yra žmogaus kūno varža? Dirbančio žmogaus vidinė kūno varža yra laikoma 1000Ω (omų) 158.Kas yra įžeminimas? Apsauginiu įžeminimu suprantamas elektros įrenginių, srovei laidžių korpusų sujungimas elektros grandine su žeme siekiant apsaugoti žmogų nuo srovės, kurią atsitiktinai atsidūrusi įtampa tarp šio korpuso ir žemės. 159.Kas yra įnulinimas? Apsauginis įnulinimas suprantamas elektros srovei laidžių korpusų sujungimas elektros grandine su įžemintu maitinimo tinklo o tašku. 160.Kokia įtampa V yra sumažinta? 42V 161.Kokios yra individualios apsaugos nuo elektros priemonės? 162.Kokios yra kolektyvinės apsaugos nuo elektros priemonės? 163.Kokių tipų yra elektros saugikliai? Tirpieji ir automatiniai (išjiungimo ) saugikliai. 164.Kaip apsisaugoti nuo statinės elektros? Kad nesusidarytų statinė elektra reikia visus įrenginius, aparatus, vamzdynusir kiti įtaisai turi būti įžeminti. kai nepakanka, taikomas medžiagų paviršiaus ir tūrinės varžos sumažinimo būdas. 165.Kaip "atjungti" žmogų nuo įtampos? . Išlaisvinti jį galima keliais būdais: išjungti kirtiklį, jungiklį, išimti saugiklius arba perkirsti laidus kirviu su mediniu sausu kotu, padaryti trumpąjį jungimą (užmetant ant laidų neizoliuotą vielą, kurios vienas galas įžemintas, ir pan.).Jeigu to padaryti neįmanoma, reikia nukentėjusįjį atitraukti nuo srovės šaltinio gerai apsaugota ranka (užsimovus dielektrinę arba bent paprastą (geriau odinę) pirštinę, apvyniojus ranką šaliku, skarele, megztiniu ir t.t.). Jokiu būdu negalima liesti nukentėjusiojo plika ranka, nes srovė pradės tekėti gelbėtojo kūnu, ir pats gelbėtojas gali žūti. Jeigu ant nukentėjusiojo užkritęs elektros laidas, reikia jį numesti pasinaudojant kokia nors saugia priemone (izoliaciniu strypu, medine lazda, srovės matavimo replėmis ir pan.).Išlaisvinus nukentėjusįjį, reikia įsitikinti, ar nėra sunkių sužalojimų, lūžių, kraujavimo (jeigu jis krito iš aukštai). Po to patikrinamas kvėpavimas ir pulsas, o jeigu pulso nėra, – akių vyzdžiai, kurie tokiu atveju būtų išsiplėtę. Tai būtina. 166.Kuo pavojingas įkraunamas akumuliatorius? T akumuliatorius gali įvykti sprogimas, galima apsinuodyti, apsideginti rūgštimi arba šarmu. 167.Kokios yra garo katilo avarijų priežastys? Sienelių perkaitinimas, kai tiekiama nepakankamai vandens, vamzdžių užsikimšimas išviromis arba nuodegomis; apsauginių vožtuvų gedimas; terminės ir cheminės korozijos poveikis; per dideli slėgei ir peraukšta temperatūra, kurių neatitinka katilų ar aparatų sienelių metalo stiprumas. 168.Kokie reikalavimai keliami garo katilams?kiekviename garo katile turi būti įtaisai nandens lygiui stebėti, t.y. lygmačiai; lygmačiuose turi būti pažymėti viršutinis ir apatinis vandens lygis.kad katilų sienelės neperkaistų, nesideformuotų, neįtrūkinėtų ir nesusproginėtų, skysčio lygis turi būti bent 100mm aukštesnis už kūryklų dujomis kaitinamo aparato paviršiaus ribą. Negalima perpildyti katilo, nes kaitinant gali sprogti. 169.Kas kontroliuoja garo katilų darbą'? 170.Kur turi būti registruojami garo katilai? garo katilai turi būt registruojami Valstybinėje darbo inspekcijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 171.Kur turi būti registruojami slėginiai indai? slėginiai indai turi būt registruojami Valstybinėje darbo inspekcijoje. 172.Kokie apsinuodijimo gyvsidabriu požymiai? Pirmieji apsinuodijimo gyvsidabriu požymiai- tai silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, seilėtekis, metalo skonis burnoje, kartais pilvo skausmai ir kraujingas viduriavimas. Kai gyvsidabrio garų yra daug, galima plaučių edema. Kai į plaučius patenka nedideli gyvsidabrio garų kiekiai, bet juo kvėpuojama ilgai, ligoniai skundžiasi galvos skausmais, pykinimu, irzlumu, skausmais nugaroje, galvos svaigimu, pablogėjusia atmintimi, metalo skoniu burnoje, kraujavimu iš dantenų, svorio kritimu. Vėliau atsiranda rankų drebėjimas, nemiga, sumažėja raumenų jėga, sutrinka koordinacija, dar vėliau vystosi toksinė encefalopatija. 173.Kaip gyvsidabris gali patekti į žmogaus organizmą? Gyvsidabris gali patekti į organizmą per odą, virškinimo traktu, per kvėpavimo takus (įkvepiant).Daugiausia apsinuodijama per kvėpavimo takus. 174.Kuo pavojingi darbai bunkeriuose, cisternose, šuliniuos? Darbai visų pirma pavojingi tuo, kad dėl įvairių cheminių ir biologinių procesų šulinyje,cisternose, šuliniuose ir bunkeryje gali būti susikaupusių sunkesnių už orą nuodingų medžiagų, o dažniausia įvairių inertinių dujų, nors ir nelabai nuodingų, tačiau sumažinančių deguonies koncentraciją iki pavojingos ribos. Tada žmogus neturi kuo kvėpuoti ir uždūsta. Paprasčiausias testas: prieš lipdami į šulinį ar bunkerį įleiskite degančią žvakę. Jeigu žvakė gęsta, vadinasi, trūksta deguonies, ir lipti į tokį šulinį ar bunkerį negalima. Jeigu žvakė dega, reiškia, kad deguonies pakanka, bet ten gali būti kitų nuodingų medžiagų. Geriausia leistis į įtartiną šulinį ar bunkerį su izoliuojamuoju kvėpavimo aparatu arba dujokauke, kurios filtras yra išorėje ir ilga žarna sujungtas su šalmine kauke. 175.Kas yra degimas? Tai greita medžiagų oksidacija, kurios metu išsiskiria šiluma ir šviesa (liepsna). 176.Ko reikia, kad vyktų degimas? degi medžiaga, įsiliepsnojimo šaltinis ir deguonis 177.Kokie rodikliai apibūdina degimo procesą? pliūpsnio temperatūra, įsiliepsnojimo temperatūra, savaiminio įsiliepsnojimo temperatūra, žemutinė ribinė koncentracija, aukštutinė ribinė koncentracija. 178-Kas yra pliūpsnio temperatūra? pliūpsnio temperatūra žemiausia degios medžiagos temperatūra, kai jos paviršiuje susidaro garai arba dujos, kurie įsiliepsnoja privedus liepsną o nuvedus užgesta. 179.Kas yra užsiliepsnojimo temperatūra? Įsiliepsnojimo temperatūra – pati žemiausia degios medžiagos temperatūra, kai jos paviršiuje susidaro garai arba dujos, kurie įsiliepsnoja privedus liepsną o nuvedus degimas vyksta toliau. 180.Kokios yra gaisrų kilimo priežastys ir jų profilaktika? Savaiminio užsiliepsnojimo- kuriu savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra yra žemesnė už normalią aplinkos temperatūrą: metilo efyras – užsiliepsnoja prie radiatoriaus – žeminti tokių medžiagų temperatūrą. Užsiliepsnoja dėl kontakto su deguonimi – storais sluoksniais supiltos akmens anglys, durpės – izoliuoti nuo aplinkos, žeminti temperatūrą. užsiliepsnoja dėl kontakto su vandeniu- kalis, natris, karbidas- saugoti nuo drėgmės. užsiliepsnoja dėl smūgio ir slėgio- tai įvairios druskos ir peroksidai – nemėtyti, netrankyti. užsiliepsnoja dėl perkrovimo elektros tinkluose – parinkti tinkamus saugiklius ir neperkrauti tinklo. užsiliepsnoja dėl elektrostatinio išlydžio (žaibo) – įrengti žaibolaidžius. užsiliepsnoja dėl mechaninės trinties –kaista velenai guoliai- užtikrinti savalaikę techninę apžiūrą. užsiliepsnoja dėl priešgaisrinio atstumo neišlaikymo- tarp šildymo įrenginių degių konstrukcijų. Dėl atviros liepsnos naudojimo- nenaudoti prie užšalusių ventilių vamzdžių atviros liepsnos. 181.Kokia yra gamybinių procesų priešgaisrinė klasifikacija? Pagal degią medžiagą gaisrai skirstomi į klases: A- kietųjų, dažniausiai organinių medžiagų, kai degimas vyksta susidarant įkaitusioms anglims. B- skystųjų ar galinčių suskystėti kietųjų medžiagų gaisrai. C- dujų gaisrai. D- metalų. E- elektros įrenginių gaisrai. l82.Kaip skirstomos gaisrų gesinimo priemones? Vanduo, gesintuvai, nedegus audeklas, vidaus priešgaisrinis vandentiekis, priešgaisriniai skydai. 183.Kaip skirstomi gesintuvai? Gesintuvai gali būti milteliniai, angliarūgštės gesintuvai, putų ir aerozoliniai . 184.Kokia yra putų gesintuvo sudėtis ir veikimo principas? Putų gesintuvas yra užpildytas vandens ir putokšlio mišiniu.draudžiama gesinti elektros veikiančius įrenginius.    Vandens putų gesintuvai rekomenduojami tais atvejais, kai patalpose laikomi nedideli kiekiai degių arba lengvai užsiliepsnojančių skysčių. Jais galima gesinti:    - kietas degias medžiagas (dažniausiai organinės kilmės), kurių degimo metu susidaro žarijos (A klasės gaisrai)    - degius skysčius, ar skystėjančias kietas medžiagas (B klasės gaisrai)    Vandens putų gesintuvais negalima gesinti dujų ir elektros įrenginių su įtampa. Jais galima naudotis, kai aplinkos temperatūra ne žemesnė kaip +5 C ir ne aukštesnė kaip +60 C. Tikrinami šie gesintuvai vieną kartą per metus. 185.Kokia yra dujinio gesintuvo sudėtis ir veikimo principas? Angliarūgštės gesintuvai storesniais korpusais yra pripildyti suslėgtų, suskystintų angliarūgštės dujų. Atidarius gesintuvą intensyviai veržiasi lauk ir krenta sniego pavidalu, šaldo degantį paviršių, garuoja intensyviai ir izoliuoja nuo aplinkos oro. Gesintuvo korpusas atšąla iki 70 laipsnių, būtina mūvėti pirštines.galima gesinti veikiančius elektros įrenginius iki 1000V.   Angliarūgštės gesintuvuose slėgis yra kur kas didesnis nei milteliniame ar angliarūgštiniame gesintuve, todėl gesintuvo korpusas yra storesnis, o pats gesintuvas - gerokai sunkesnis už tokios pat talpos kitų rūšių gesintuvus. Didesnės talpos angliarūgštės gesintuvas gali sverti 18 kg ir daugiau, todėl verta pagalvoti ar galės, kilus gaisrui, tokiu gesintuvu pasinaudoti moterys ar vaikai.    Angliarūgštės gesintuvais galima gesinti šias medžiagas:    - degius skysčius ar skystėjančias kietas medžiagas (B klasės gaisrai).    - elektros įrenginius, kuriuose įtampa ne didesnė kaip 1000 voltų.    Angliarūgštinių gesintuvų privalumas - padaromas minimalus poveikis gesinamam objektui, todėl jais patogu gesinti brangius elektros prietaisus, įvairius įrenginius, aparatus. Juos galima naudoti, kai aplinkos temperatūra ne žemesnė kaip -40 C ir ne aukštesnė kaip +60 C (praktiškai be apribojimų). Svarbiausia stengtis, kad gesinamoji medžiaga nepatektų ant rankų, veido, nes -70 C temperatūrą siekianti angliarūgštė gali pažeisti (nušaldyti) odą 186.Kokia yra miltelinio gesintuvo sudėtis ir veikimo principas? Gesintuvai naudojami kai aplinkos temperatūra ne žemesnė kaip- 200 C ir ne didesnė kaip + 600C. galima gesinti ir neaukštą elektros įtampą - iki 1000V. Gesinant milteliais, negadinama aplinka, pakanka miltelius susiurbti dulkių siurbliu. Gali būti pildomi A

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!