Saugomų teritorijų tipai Lietuvoje

Intensyvėjant antropogeninei veiklai, vis mažiau lieka teritorijų, kuriose natūraliai vyksta gamtos procesai ir gyvuoja vertingos ekologinės sistemos. Natūraliems gamtos procesams palaikyti ir ekologines sistemas išsaugoti XX a. viduryje pradėta steigti saugomas teritorijas. Saugomose teritorijose be gamtinių elementų, dažnai būna ir kultūros dariniai. Tokios teritorijos reprezentuoja sukultūrintą kraštovaizdį, padeda išsaugoti ne tik gamtines, bet ir kultūrines vertybes.
Įvairiose šalyse saugomų teritorijų steigimas, samprata ir valdymas skiriasi: nevienodas saugomų teritorijų plotas, struktūra, paskirtis, apsaugos režimas.
Beje, pirmosios saugomos teritorijos (nacionaliniai parkai) XIX a. antroje pusėje Šiaurės Amerikoje buvo steigiamos gamtinėje aplinkoje, tačiau ne gamtosaugos, o turizmo interesams tenkinti. Tik XX a. viduryje, iškilus gamtos išteklių sunykimo grėsmei, atsirado gamtosauginės teritorijos.
XX. a. antroje pusėje saugomos teritorijos buvo pradėtos kurti Europoje, kur vyravo sukultūrintas kraštovaizdis. Kadangi Europos kraštovaizdžio ekologiniam tvarumui grėsmė buvo didesnė, saugomos teritorijos čia buvo kuriamos gamtos vertybėms apsaugoti nuo jas žalojančios antropogeninės veiklos. Jų steigimo tikslas – saugoti vertybes ekologiniam aplinkos tvarumui palaikyti ir moksliniam pažinimui plėtoti. Tokia apsauga rėmėsi draudimais, sukėlė aplinkos renatūralizacijos procesus ir sukultūrino kraštovaizdžio degradaciją. XX a. pabaigoje iškilo problema – kaip išsaugoti kultūros ir sambūvio darną. Patikimiausias būdas išsaugoti sukultūrinto kraštovaizdžio saugomas teritorijas – užtikrinti jų funkcionavimą tinkamai prižiūrint, naudojant ir profesionaliai tvarkant kultūros ir gamtos vertybes integruotos aplinkosaugos principais.
Taigi saugomų teritorijų apsauga jų kūrimo procese perėjo 3 etapus: 1) apsauga pažinimo ir turizmo interesais; 2) gamtosauginė ir gamtamokslinė apsauga; 3) integrali kultūros ir gamtos vertybių apsauga.
Tarybiniais metais Lietuvoje gamtos apsaugos sistema atrodė labiai įspūdinga. 1959 m. priimtas Lietuvos TSR Gamtos apsaugos įstatymas, galiojo Žemės (1970), vandenų (1972), miškų (1977) apsaugos kodeksai, atmosferos oro apsaugos bei gyvūnijos apsaugos įstatymai, įteisinta kompleksinė gamtos apsaugos schema laikotarpiui iki 2000 metų.
1. Išsaugančios (konservacinės) teritorijos – gamtiniai ir kultūriniai rezervatai, saugomi kraštovaizdžio objektai, draustiniai.
2. Apsaugančios (rezervacinės) teritorijos – įvairios paskirties apsaugos zonos.
3. Gamtos išteklius atkuriančios (rekuperacinės) teritorijose saugomi resursiniai gamtinių išteklių sklypai.
4....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!