I. Sapiegos, XV-XIX a. LDK, Žečpospolitos, Lenkijos ir Lietuvos didikų giminė. Kilę iš Smolensko žemės. Daugiausia valdų turėjo Baltarusijoje, Lietuvoje (ir Vilniuje). XVI-XVIII a. 22 Sapiegos buvo LDK vaivados, 15-Lietuvos Vyriausio Tribunolo maršalkos. Nuo 1684 m. beveik visą laiką buvo artilerijos generolai. Kiti Sapiegos irgi buvo aukšti pareigūnai, užėmę aukštus bažnytinius ir pasaulietinius postus.
Nuo 1768 metų visai Sapiegų šeimai suteiktas paveldimas šv.Romos imperijos kunigaikščių titulas. Prieš tai šiuo titulu naudojosi tik Jonas Stanislovas, Mykolas ir Kazimeras Sapiegos.
XVI - XVII a. Sapiegos buvo dideli Lietuvos patriotai, tačiau XIX a. save jau laikė tikrais lenkais ir priklausė 12 turtingiausių Lenkijos šeimų.
II. Sapiegų giminės pradininkas - Semionas (XV a. jis buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimero raštininkas). Iš Semiono sūnų Ivano ir Bagdono kilo dvi šeimos atšakos: Kodeno ir Sieverskio. Jo sūnus Ivanas (1450-1517) įgijo daug valdų LDK, etnografinėje Lietuvoje - girią prie Vilkijos, Panemunį (vėliau pramintą Sapiežiškiu (dabar pramintas Zapyškiu)), Gelgaudiškio dvarą bei Kodeno dvarą ties Bugu netoli Terespolio (dabar Baltarusijos teritorijoje) už pateiktus Žygimantui Senajam įrodymus apie Mykolo Glinskio išdavystę. 1511 m. Žygimantas Senasis Kodenui suteikė Magdeburgo teises.
Aleksandras I Sapiega (1624 - 1671) daug nusipelnė bažnytinei Lietuvos bendruomenei. 1660 m. paskirtas Žemaičių vyskupu, 1667 m. paskirtas Vilniaus vyskupu. Taip pat prie Aleksandro buvo statyti šv.Petro-Povilo bažnyčia (Vilniuje), nutiestas tiltas per Nerį (Vilniuje), restauruota Vilniaus katedra, padidinta seminarija, pagerintos gyvenimo sąlygos vargšų prieglaudose.
Mikalojus II - LDK vėliavininkas; Lietuvos Tribunolo maršalka; 1636 m. Minsko, 1638 m. Brastos vaivada; 1642 m. Vilniaus pilininkas;
Aleksandras I (1624-1671) - Lietuvos referendorius; Metonės titulo vyskupas ir Vilniaus sufraganas; Žemaičių vyskupas nuo 1660 m.; Vilniaus viskupas nuo 1667 m.;
Povilas Pranciškus (1657-1715) - LDK dvaro sekretorius nuo 1704 m.; LDK kariuomenės pulkininkas; visos Prūsijos, Lenkijos ir Lietuvos cistersų vienuolynų generalinis vikaras nuo 1708 m.; 1715 m. Žemaičių vyskupas;
Jonas Fridrichas (1680-1751) - Lietuvos Brastos seniūnas; Lietuvos referendorius; Trakų pilininkas;...
Šį darbą sudaro 1042 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!