Šalkauskis apie dorovinį ugdymą

3. Dorinimo sąlygos bei priemonės.......................................................................................8
4. Dorinimo veiksniai............................................................................................................9
5. Kai kurie specialieji dorinimo uždaviniai........................................................................11
Išvados.........................................................................................................................................14
Literatūros sąrašas........................................................................................................................15
Įvadas
Dorovinis elgesys – tai pati realiausia dorovinės pozicijos apraiška, jos objektyvus rodiklis. [1, 121] Dorovinę poziciją galima apibūdinti kaip vientisą dorovinių žinių, dorovinių pažiūrų bei išgyvenimų, dorovinių siekių ir realių poelgių sistemą. [1, 119]
Dorinimo mokslas yra pedagogikos dalis. Jo objektas - jaunas žmogus, kurį stengiamasi subrandinti visomis jo prigimties išgalėmis. Todėl pasitelkiami tam tikri ugdymo uždaviniai, kurie padeda formuoti jauną žmogų. Tų uždavinių yra tiek, kiek esama pagrindinių gyvenimo sryčių. Pirmaisiais savo gyvenimo metais žmogus yra toks, kokiu jam lėmė būti prigimtis, jo genai. Vėliau žmogus yra mokomas jam artimiausioje aplinkoje – šeimoje. Jis mokomas kultūringai elgtis namuose, svečiuose, gatvėje. Paskui vaikas kultūringo elgesio mokomas darželyje, dar vėliau mokykloje. Palaipsniui pasisavinamos tos dorybės, kurių laikosi būtent jo šeimos nariai, jo aplinkos žmonės, taip pat kurių išmoksta ugdymo institucijose. Tačiau aukščiausią gyvenimo laipsnį žmogus pasiekia santykyje su dieviškuoju pasauliu. Tik religijos pagalba jis siekia aukščiausio gėrio, tiesos ir grožio idėjos, ieško prasmės gyvenime. Būtent dvasingumas suteikia asmenybei jėgos ir padaro jį tikru žmogumi, galinčiu siekti savo gyvenimo tikslo, dorai gyventi ir elgtis. Toks žmogus visų pirma yra jautrus, skiria gėrį nuo blogio, žiūri naudos ne vien sau, o ima rūpintis ir kitais žmonėmis. Vadinasi dorumas yra svarbiausia dvasingumo sąlyga.
Vienas žymiausių Lietuvos pedagogų ir filosofų prof. Stasys Šalkauskis tvirtino, kad „fizinė prigimtis pereina žmogui nuo materialinio gamtos pasaulio; kultūros apraiškos pereina nuo tikrai žmogiškų galių; pagaliau giliausioji religijos esmė pereina žmogui nuo Dievo, kai žmogaus nusistatymas prigimties ir kultūros išgalėmis sudaro tam tikras aplinkybes“. [7, 66]
Todėl fizinę prigimtį atitinka tas ugdymo uždavinys, kuris vadinamas fiziniu lavinimu, religiją – religinis auklėjimas, kultūrą – kultūrinimas, kuris dar turi šiuos uždavinius: protinimas (lavina žmogaus protą ir ruošia žinijos reikalams), dorinimas (auklėja žmogaus valią ir ruošia doros reikalams) ir estetinimas (lavina žmogaus estetinį skonį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!