Salantų regioninis ir dvaro parkai

Lietuva pagal oro taršą europos mastu užima tarpinę padėtį tarp Vidurio Europos ir Skandinavijos šalių.
Intensyvi žmogaus ūkinė veikla gamtinėse ekosistemose sukelia negrįžtamus procesus. Dėl šios priežasties mažėja ekosistemų biologinė įvairovė. Jos tampa lengviau pažeidžiamos išorinių veiksnių. Todėl dendrofloros Europoje turi senas tradicijas. Ne išimtis ir Lietuva.
Lietuvos gamtosaugos ir miškų politika formuojama vadovaujantis ne tik nacionaliniais teisės aktais, bet ir 1979 m Berne pasirašyta Laukinės gamtos apsaugos konvencija, 1992 m Rio de Žaneire pasirašyta Biologinės įvairovės konvencija, 2002 m – Johanesburgo subalansuotos plėtros bei Jungtinių Tautų priimti pasaulio miškų išsaugojimo principai ir t.t.
Taip pat didelis dėmesys turėtų būti teikiamas ir Lietuvos parkams.
Parku nuo seno vadinama žmogaus pertvarkyta arba jo suformuota želdinių teritorija, dažniausiai skirta poilsiui.
Kaip visoje Lietuvoje, taip ir Žemaitijos regione pirmaisiais parko pobūdžio želdynais laikomos senosios mitologinės šventosios giraitės. XII a. jos augo Vilniuje, Ukmergėje, Kelmėje, daugelyje kitų vietų. Manoma, kad parkų būta ir prie Lietuvoje stovėjusių gotikinių pilių bei jų teritorijose (XIV–XV a.).
Sodų meno suklestėjimas siejamas su Renesanso epocha.
XVII–XVIII a., klestint barokui ir klasicizmui, parkai puošė dažno didiko dvaro sodybą. Dauguma jų buvo taip pat geometriniai.
Vėlyvojo klasicizmo laikotarpiu Lietuvoje pradėjo įsigalėti angliškieji, arba peizažiniai, gamtovaizdiniai parkai. Senuosius parkus palaipsniui pradėta rekonstruoti.
Seniausi iki mūsų dienų išlikę Žemaitijos krašto parkai suformuoti XVII–XVIII a. Jie anksčiau puošdavo didikų dvarus, rezidencijas. Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais daugelis Lietuvos parkų tapo labai apleisti, neprižiūrimi. Nors nepriklausomybės metais atkreipiamamas dėmesys į apleistus Lietuvos parkus, bet jis yra nepakankamas.
Parkai – įvairių epochų, dažnai daugelį kartų rekonstruoti, vertingi kraštovaizdžio architektūros kūriniai, sudėtinė šalies kultūros paveldo aukso fondo dalis. Vadovaujantis šia nuostata ir bus analizuojamas Žemaitijos krašto parkas – Salantų regioninis parkas.
Senieji Žemaitijos dvarų parkai išsiskiria ne tik dydžiu, bet ir augalų įvairove. Tad darbe apžvelgiamas ir Salantų dvaro parkas. Jis randasi Salantų regioniniame parke.
1. Aplinka
1.2. Gamtinė aplinka
Salantų regioninis parkas randasi Kretingos rajone. Kretingos rajono plotas –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!