Šakniavaisiai

Daržovėms galima priskirti daugiau kaip 1200 rūšių augalų, kurie priklauso 78 šeimoms. Iš jų 860 rūšių vienaskilčiai, 330 rūšių dviskilčiai. Vieni iš jų auginami kaip daržovės, kiti tiesiog priskiriami prie laukinių. Lietuvoje plačiai auginama apie 70 daržovių rūšių.
Daržovės skirstomos pagal botaninius požymius, vegtetacijos periodo ilgumą, panašią agrotechniką bei maistui vartojamas dalis.
Pagal botaninius požymius skirstoma pavyzdžiui į bastutinių, kryžmažiedžių, balandinių, moliūginių, ankštinių, graižažiedžių, lelijinių, šparaginių, notrelinių šeimos daržoves.
Pagal vegetacijos trukmę: vienmetės, dvimetės, daugiametės daržovės.
I. Šakniavaisių ir gumbavaisių cheminė sudėtis.
Cheminė sudėtis priklauso nuo rūšies, veislės, subrendimo, rinkimo, transportavimo ir laikymo sąlygų.
Angliavandeniai. Jie sudaryti iš anglies, vandenilio ir deguonies.
Angliavandeniai organizmui labai svarbūs kaip energetinė medžiaga. Jie taip pat dalyvauja baltymų ir riebalų apykaitoje. Angliavandeniai sudaro pagrindinę šakniavaisių ir gumbavaisių sausųjų medžiagų sudedamąją dalį. Jie skirstomi į monosacharidus (gliukozę, fruktozę, galaktozę, arabinozę, ksilozę), disacharidus (sacharozę, laktozę, maltozę) ir polisacharidus (krakmolą, pektinines medžiagas, glikogeną, hemiceliuliozę).
Angliavandeniai yra ištirpę syvuose ir kaupiasi vakuolėse. Nemažai jų yra morkose, batatuose, manijokuose ir kt.
Angliavandenių sudėtis priklauso nuo augalų rūšies: pavyzdžiui, bulvėse pagrindinę jų dalį sudaro gliukozė ir sacharozė. Morkose iš angliavandenių vyrauja sacharozė, šiek tiek yra gliukozės ir fruktozės.
Sacharozė - cukrinių runkelių cukrus. Sacharozės yra įvairių augalų lapuose, stiebuose, sėklose, vaisiuose, uogose, žieduose, šaknyse ir gumbuose. [3]
Svarbiausias polisacharidas mūsų mityboje yra krakmolas, kuris sudaro 80 % visų naudojamų angliavandenių. Daug krakmolo bulvėse, morkose ir kt. Krakmolas yra didelės molekulinės masės junginys, kurio organizmas negali pasisavinti. Virškinimo trakte veikiant spec. fermentams, krakmolas skyla į vis mažesnės molekulinės masės junginius - įvairius dekstrinus, šie į maltozę, o ši veikiama fermentų - į gliukozę, kuri jau rezorbuojama į kraują.
Pektinai - sukrešėjusios tarpląstelinės medžiagos, susidedančios iš didelės molekulinės masės angliavandenių. Pektinų turi burokėliai, morkos, ropės, ir kt. [4]
Azotinės medžiagos. Pagrindinę azotinių medžiagų dalį sudaro baltymai. Baltymai - tai svarbiausia gyvo organizmo medžiaga, be kurios negali vykti jokie gyvybės procesai. Jie yra ląstelių ir audinių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!