Kultūrinių augalų bendrijos

Ūkinė žmogaus veikla – didžiulis gamtos pertvarkymo veiksnys. Šios veiklos rezultatas – savitų ekosistemų formavimasis. Tokia savita ekosistema yra ir dirbtinė žemės ūkio ekosistema, atsiradusi dėl kryptingos žmogaus ūkinės veiklos. Žmogus dirbtiniu būdu kuria laukus, pievas, ganyklas. Kuriant tokias dirbtines ekosistemas, panaudojama daug įvairių priemonių: sėjami tik itin produktyvūs augalai, ten, kur yra drėgmės perteklius, melioruojami laukai, jie tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis ir pan. Žmogaus sukurtas ekosistemas reikia nuolat stebėti ir reguliuoti.
Natūralios ir dirbtinės ekosistemos turi ne tik panašumų, bet ir skirtumų. Todėl žmogus, planuodamas žemės ūkio gamybą, norėdamas gauti geriausią ekonominį efektą, pasinaudoti natūralios sistemos pranašumais, turi atkreipti į tai dėmesį.
Natūralios ekosistemos – tai ekosistemos, kurios dėl natūralios atrankos susiformuoja gamtoje. Jos paprastai susideda iš daugybės rūšių. Vykstant natūraliai atrankai, gamtoje neišlieka silpnai prisitaikiusios organizmų formos. Susidaro sudėtinga, palyginti patvari, galinti save reguliuoti ekosistema. Natūraliose ekosistemose vyksta medžiagų apytaka, todėl augalų suvartojamos medžiagos vėl grįžta į dirvožemį, jo nenuskurdindamos.
Žmogaus kuriamų dirbtinių ekosistemų – agroekosistemų – komponentai parenkami atsižvelgiant į jų ūkinį vertingumą. Iš dirbtinių ekosistemų nemažai maisto medžiagų paimama kartu su derliumi arba iš vieno lauko pervežama į kitą, todėl čia nevyksta natūrali maisto medžiagų apytaka. Neatkuriant maisto medžiagų kiekio dirbtiniu būdu, dirvožemio derlingumas palaipsniui mažėja, o jo ūkinė vertė krenta.
Visi kultūriniai augalai yra kilę iš laukinių rūšių. Dabar pasaulyje kultūrinių augalų priskaičiuojama 2500-4000 rūšių ir dešimtys ar šimtai tūkstančių jų veislių.
P. Žukarskis nustatė 12 kultūrinių augalų kilmės genetinių centrų. Gana daug kultūrinių augalų yra kilę ne iš vieno, o iš dviejų ar daugiau genetinių centrų. Jų veislės skiriasi morfologinėmis, biologinėmis ir ekologinėmis savybėmis.
2. Indonezijos-Indokinijos genetinis centras (ryžiai, duonmedis, bananai, kokoso palmės, cukranendrės ir kt.);
3. Australijos genetinis centras (eukaliptai,tabakas ir kt.);
4. Indostano genetinis centras (ryžiai, agurkai, vilnamedis, kanapės, kokoso palmės, pipirai ir kt.);
5. Vidurinės Azijos genetinis centras (kviečiai, rugiai, linai, arbūzinės kultūros, vaismedžiai, vynuogės ir kt.);
6. Artimųjų Rytų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!