Augalų auginimo sąlygos ir reguliavimas

Augalas nuolat sąveikauja su aplinka. Jis kuria savo organizmą iš maisto medžiagų, imamų iš aplinkos. Taigi jo augimas ir der­lius labai priklauso nuo dirvožemio ir klimato sąlygų. Svarbiausi aplinkos veiksniai, reguliuojantys augimą, yra temperatūra, švie­sa, drėgmė, deguonis ir dirvožemio sudėtis (Bluzmanas, Borusas ir kt., 1991).
Augalus nepalankiai gali veikti klimatinės, edafinės bei biotinės sąlygos. Augalų atsparumas nepa­lankioms sąlygoms priklauso nuo jų sistematinės padėties, indivi­dualių savybių, pasiruošimo nepalankių sąlygų laikotarpiui. Nepalankiomis sąlygomis augalai gali visiškai arba iš dalies sulėtinti gyvybinius procesus, o išlikę — toliau vegetuoti. Tai pa­syvusis augalo atsparumas. Taip reaguodami augalai paprastai išlieka ir labai nepalankiomis sąlygomis. Augalai nepalankiomis sąlygomis gali ir suaktyvinti gyvybinius procesus. Juose greitai įvyksta fiziologiniai bei biocheminiai pokyčiai, dėl kurių nepalan­kiomis sąlygomis augalas patiria mažiausią netektį (Bluzmanas, Borusas ir kt., 1991).
Lauko augalų vegetacijai meteorologinės sąlygos yra pagrindinis veiksnys, lemiantis jų sėklų sudygimą, augalų augimą, vystymąsi ir brendimą. Nors ir paradoksalu, bet milžiniška mokslo ir technikos pažanga visose žmogaus veiklos sferose ne tik nesumažino, bet dar padidino žmogaus bei ūkio plėtros priklausomybę nuo klimato sąlygų.
Pirminę energiją ekosistemos gauna iš Saulės. Žalieji augalai geba kinetinę Saulės spinduliuotės energiją paversti potencine biologiškai pasisavinama energija ir sukaupti ją savo audiniuose. Šis energijos virsmo medžiaga procesas vadinamas fotosinteze. Fotosintezei reikalinga Saulės spinduliuotės energija, augalų šaknimis iš žemės siurbiamas vanduo ir ore esantis anglies dioksidas, kurį augalai paima pro lapų žioteles (Stravinskienė, 2003).
Vykstant fotosintezei, pasigamina organinės medžiagos, kurios sudaro 90 – 95 % žaliųjų augalų sausosios masės. Intensyvaus augimo laiku 1 ha augalų sausoji masė kasdien padidėja 150 – 500 kg. Kad pasigamintų toks organinių medžiagų kiekis, augalų lapai iš oro turi sugerti 1000 kg CO2, o šaknys įsiurbti iš dirvos 2 kg azoto, 0,5 kg fosforo, 4 kg kalio ir 4 kg kitų elementų (Bluzmanas, Borusas, 1991; Stašauskaitė, 1994).
Daugumos vidutinio klimato augalų fotosintezė intensyviausia 20-30 °C temperatūroje. Rudenį, sumažėjus Saulės spinduliuotės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!