Rytų Aukštaitija - rajonų ir apskričių aprašymai

Rytų Aukštaitijos regioną sudaro Vilniaus ir Utenos apskritys – 11 rajonų, Vilniaus ir Utenos, Visagino ir kiti miestai. Svarbiausias miestas yra šalies sostinė Vilnius.
Rytų Aukštaitija yra Baltijos aukštumose ir Pietryčių lygumose. Jai būdinga vaizdingas kraštovaizdis, raižytas paviršius, dideli ir šviesūs pušynai, seni kaimai ir miesteliai. Tarpukalnėse tyvuliuoja ežerai, o smėlingoje Pietryčių lygumoje čiurlena skaidrūs upeliai.
Rytų Aukštaitija – tai ir Lietuvos valstybės formavimosi centras.
Utena žinoma nuo 1261 m. Miesto šaknys – Narkūnų kaimo piliakalnis, kuris yra už 3 km į pietvakarius nuo miesto, šalia kelio iš Utenos į Pakalnius, prie Utenėlės upės. Kairiajame jos krante dunkso didžiulis piliakalnis, vadinamas Utenio pilimi. Su juo ir siejamos dabartinės Utenos užuomazgos. Legendos ir XVI a. istorikai romantikai teigė, kad XII a. pr. ant Narkūnų piliakalnio pilį pasistatęs kunigaikštis Utenis. Todėl piliakalnis vadinamas Utenio pilimi,o šalia esantis mažesnis – Utenio kapu. Sako, ir dabar beveik kasnakt, pusiaunaktį, Utenis išlenda iš piliakalnio ir vedžiojasi mešką, o paskui kažkur nugarma į Narkūnų pakrantes.
1700 – 1721 m. per karą su švedais Utena buvo apgriauta ir sunyko, 1879 m. sudegė didžioji gyvenvietės dalis. Todėl mieste nėra žilos senovės paminklų. Gamta miesto neapdovanojo vandenimis. Slėnyje spindi du nedideli – Dauniškio ir Vyžuonėlio – ežeriukai, iš netoliese esančių pelkių pro Uteną teka Krašuonos upelis.
2
Daugailiai
Apylinkėse telkšo apie 10 didesnių ir mažesnių ežerų, iš kurių didžiausias – Indrajos vardu vadinamas. Anot legendų, toji Indraja – gražuolė dvarininkė, velniui sielą pardavusi, todėl jos klausę vilkai, ji galėjusi užkalbėti. Vėlesnių laikų palikimas Daugailiuose – sena pašto stotis, pastatyta čia XIX a. pr. prie tiesiamo Peterburgo – Varšuvos kelio. Šv. Antano Paduviečio bažnyčia medinė, pastatyta 1883 m. Šventoriuje stovi kryžius arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 – 1953 m.) atminimui.
Juknėnai
Poeto Antano Miškinio (1905 – 1983 m.) gimtinė, pažymėta koplytstulpiu. Čia uteniškiai rengia poezijos šventes.
Saldutiškis
Uteniškis Bronius Kviklys Saldutiškio apylinkes vadino mažyte Lietuvos Suomija – tiek daug čia ežerų, ežerėlių....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!