Ryšių linijos

1.Ryšių linijos gali buti: 1)radijo, 2.laidinio ryšio, 2.RRL-radiorelines. Laidinio :ORL-orinio, kabelinio. Kabelinio:SM-simetrinio kabelio, KK-koksealinio, OK-optinio kabelio. Radijo rysiui gali buti naudojamos ilgos, vid ir trumpos bangos. Privalumai:radio ryšio pagalba galim sudaryti ryšį did atstumais, tačiau labai neatsparus krukdžiams, be to ribotas sudaromu kanalu sk. RRL-naudojamos ultratrumposios bangos. Siuo atveju ryšys gali buti tiktiesiegio matomumo zonoje. Jei organizuojam ryšį did atstumais linija bus sudsryta iš daug radiolokatoriu(kas 35-50km) . +:galim sudaryti daug ryšio kanalu. -:neatsparus trukdžiams. Palydovinis užtikrina ryšį l did atstumais. Ryšiui naudojamos UTB. Retransliatoriumi tarnauja palydovas. Pakanka geostacionariu palydovų, kad visai žemiai butu duotas ryšys. Paludovinis naudojamas telekmunikaciju sričiai, TV perduoti ir navigacijai. Laidinio ryšio linijos Šiuo metu ORL dar naudojama kaimo ryšiams. -: jų parametrai kinta keičianti aplinkos sąlygom ir blogai apsaugo nuo išorinių trukdžių. Kabelinės. Gerai apsaugo nuo išorinių trukdžių ir dirba nuo keliu KHz ikidešimčių MHz. Bangolaidinės. Tai spec paskirties ryšio linijos. Naud karineje srityje(radiolokacijai). Iš kabeliniu labiausiai paplite SK ir KK. Pastaruoju metu sparciai diegiama Ok- turi ryškų + prieš SK ir KK, nes yra ekonomiška, maža masė, maži gabaritai, gerai apsaugo nuo išorinio poveikio. 2.Reikalavimai ryšių linijoms Gali būti formuojami tokie reikalavimai: 1.privalo uztikrinti ryšį bet kokiais atstumais. 2.privalo buti plačiajuostiškos, tam , kad butu galima perduoti ivairiarūšią informaciją. 3.turi būti gerai apsaugotos nuo tarpusavio ryšio ir išorinių trukdžių, žaibo ir korozijos. 4.privalo turėti stabilius parametrus, kad būtų garantuotas patikimas ryšys. 5.ekonomiškas. Įvertinant šiuos reikalavimus r linijų vystymui perspektyvos yra šios: -gaminama daugiau tokiu kabelių, kurie sugeba perduoti buvo didesnius info srautus ir užtikrintų ryšį did atstumais vienkabelinės ryšių sistemos pagalba. -platus OK panaudojimas. Tai užtikrina did kanalu skaičių ir nereikalauja deficit medžiagų. -šiuolaikinių izoliacinų medžiagu panaudojimas, kas leidšia užtikrinti geresnes kabeliu xarakteristikas. 3.Kreipiančiųjų sistemų teorija Ryšių linijos ekvivalentinė sxema ir lygtys Informacijos perdavimo kokybė priklauso nuo ryšių linijos pirminių parametrų.: R, L, G, C.dimensijos i km. R ir L dar vadimi išilginiais ir sxemoje vaizduojami nuosekliai. C ir G skersiniai, jungiami lygiagrečiai. Pav.1 I0, U0-U ir I linijos pradžioje; U, I-bet kurioje linijos vietoje; Il, Ul-linijos gale. Bet kuriam atstume nuo x nuo pradžių išskiriamia dx. Užrašykime, kam lygus įtampos kritimas elemente: (1), Sroves nuotekis elemente(2). Minusas, nes U ir I mažeja. Parašom pirmos lygties antra išvestinę: (3) , įstatom srovės išraišką: (4), tada:(5).Sios lygties sorendinys:(6), diferencijuodami:(7), sulyginę su(*) :(8).Pasizymim (8a). Sprendinys (9). Rasim integravimo konstantas, su salyga, kad U ir I nagrinesim linijos pradzioje: (10a), issprende gausim: (11) statom i 6 lygtį :(12-14) Įvertinę pažymėjimus ir išskleidę narius gausim Uxir Ix bet kuriuo atstumu: (15), U ir I linijos gale: (16). Labai patogu viena isreiksti kitu: (17). Išvesdami nefiksavom, kokia prie linijos rijungta apkrova Zl. Siekama, kad būtų: Genaratoriaus išėjimo varža Z0=Zl=Zb. Jei šios sąlygos išpildomos, tai bet kurioje linijos vietoje: (18). Sprendziant prmaja sistema gautume: (19-21). Suderintos linijos atveju, U ir I linijoje pasiskirsti exp dėsniu. Visais atvejais U ir I ryšių linijoje priklauso nuo pirminių parametrų. Banginė varža (1), jei turime nuolatines I rezima, tai: (2), 2.jei turimakštą dažnių sritį(3); 3.tarpiniu dazniu srityje pagal bendra formule. 4.Sklidimo koeficientas (1-3)koeficientas alfa vadinamas ryšių linijosslopinimo koef-o, kuris parodo 1km linijos slopinima [db/km; Np/km]. Beta vad fazės koefic-u ir parodo U,bei I vektoriu fazės kitimą 1km ilgio linijoje.[rad/km; laipsniai/km]. Paimkime modulį (4-5), Gautas dydis alfa l ryšiuose žymimas a ir vad slopinimu[db, Np]. 5.Antrinių parametrų priklaisomybė nuo dažnio Antriniais laikomi Zb, gama, e-m energijos sklidomo greitis v. 1.nuolatinės srovės rėžimas. (1-1a-8), pav.1, pav2. 6.Energijos perdavimas simetrine grandine su nuostoliais Einant nuo linijos pradžios tiek U, tie I slopsta., tai yra r linijoje yra nuostoliai , kuriuos sąlygoja pirminiai parametrai. Norint paskaičiuoti pirminius r linijos parametrus reikia spręsti Makvelo lygti cilidrinėj koordinačių sistemoje ir sudarius mag ir el lauko išraiškas, skaičiuoti linijos pirminius parametrus. Bendru atveju r linijos varža:(1) Kaip matome, varža Z priklauso nuo el lauko stiprumo išilginės dedamosios ir mag lauko tangentinės dedamosios, r- laidininko spindulys. Aktyvinė varža: (2), induktyvumas(3). D-laidininko diametras; a-atstumas tarp laidininku; r- spindulys; k-nuostoliu koef-as (4); Qkr..-tabuliuotos funkcijos. Kaip žinome, simetrinis kabelis sudarytas iš daugelio porų, todėl poros kabelyje yra susukamos, t.y. susukami vienos poros laidininkai tarpusvyje, o Taip pat yra susuktos ir poros tarpusavyje. Susukimo įvertimui įvedamas koef-as, eilės1,02-1,05. Tuomet varžos išraiška pasikeičia: (5). Koef-tas p parodo kabelio porų susukimo tipą: poriniam susukimui- p=1; žavaigždiniam- p=5; dvigubam poriniui- p=2. Be to, kabelis turi ir kitus metal. elementus: apvalkalą, šarvus, kurie irgi turi įtakos kabelio pirminiams parametrams- konkrečiai, didina akt. varžą R. Metal. objektų, besirandančių netoli kabelio porų, įtaką skaičiujam:(6). Kadangi visumoj kabelis yra uždara sistema, turi daug porų ir kiekviena pora yra aktyvi( ja teka srovė), tarp jų pasireiškia tarpusavio ryšys dėka tarpusavio porų induktyvumų. Todėl pilnasis L skaičiuojamas: (7,8) 7.Simetrinio kabelio laidumas ir talpumas Su šiais parametrais susiję nuostoliai kabelio dielektrikuose. C charakterizuoja nuostolius dėl kabelio laidininkų izoliacijos dipolių poliarizacijos bei jų perorentacijos, o tuo pačiu ir poslinkio srovės, o G apibųdina izoliacijos kokybę , kuri susieta su nuostolių kampu tg: (1) C bendru atveju skaičiuojamas pagal tokią formulę:(2) 8.Elektriniai procesai simetriniuose kabeliuose Kabelį sudaro įvairus skaičius porų. Jei jomis teka aukšto dažnio srovės, apie jas susikuria E irH laukai. Jie toj aplinkoj saveikauja viens su kitu ir keičia parametrus.(1 pav) Laidininku teka a.dažnio srovės, vadinasi ir laukų kitimas (H ir E) yra spartus. Tie kiekvienos poros e-m laukai kerta tiek nuosavus laidininkus, tiek kitų porų laidininkus. Dėka e-m laukų saveikos kabelio laidininkuose pasireiškia paviršinis efektas ir artumo efektas. Bet tie patys laukai kerta ir kitas kabelio konstrukcijas ( šarvus apvalkalus)- pasireiškia pašalinių objeku itaka.(2pav) Paimkim vieną laidininką, kuriuo teka I. Tekant I apie laidininka susikuria mag laukas H . mag laukas kirsdamas tą patį laidininką su srove indukuoja jame sukurines sroves Is , kurių kryptis laidininko viduj yra priešinga pagrindinės srovės I krypčiai, o laidininko paviršiui sutampa. Sąveikaujant Is su I įvyksta sroves tankio persiskirstymas laidininko skerspjuvyje. Dėka to persiskirstymo srovės tankis laidininko viduj mažesnis negu išorėj. Taigi padidėkja laidininko varža kintamai srovei ( tekant srovei mazesniu skerspjuviu). R=R0+Rpe­. 2,Artumo efektas Pav.3 Srovė I tekėdama pirmu laidininku sukuria mag lauka, kurio linjos kerta 2-aji laidininką ir indukuoja jame sūkurines sroves Is, kurių kriptis sutampa su pagrindine srovelaidininko vidiniam paviršiuj ir bus priešinga išoriniam paviršiui. Dėka Is antram laidininke vėl įvyksta srovės tankio persiskirstymas. Srovės tankis antro viduj didesnis nei išorėj. Šis efekas vad artumu. R=R0+Rpe+Rae 3.Pašalinių objektų įtaka Pav.4 akšto dažnio srovė sukuria e-m lauką apie save ir H lauko linijos kerta laidininko apvalkalą. M laukas apvalkale indukuoja sūkurines sroves jame. Apvalkalas siurbia energiją iš laisininko, t.y. energijos nuostoliai, kurie apvalkale virsta šiluma. (1) 9.Pirminių parametrų priklausomybė nuo f , atstumo tarp laidininkų ir laidininkų diametro Pav1, pav2 Didėjant f , R ir G didėja, nes did nuostoliai dė sukurinių srovių ir dėl poliarizacijos dielektrike. R-dėl srovių, G-dėl pol. C praktiškai nekinta, L mažėja, nes dėl pav efekto sumažėja nuosavas laidininkų induktyvumas. Didėjant a , R, C, G mažėja, nes silpnėja artumo efektas. C mažėja todėl , kad tolstant viena nuo kitos ekv konderio plokštelės, kurias atstoja du laidininkai. Pav3. G mažėja, nes didėja ekv laidininko storis . L didėja ekv konturas, kurį karta mag laukas. Didejant d, R sudėtiniu dėsniu: pradžioje mažėja, o po to didėja. Pradžioje didinant d didesnę įtaką turės R0, kuris mažes, nes didėja R. [R= *l/S] vėliau vis didinant d stipriau pasireiškia artumo ir paviršinis efektas. C didėja nes didėja ekv konderio plokštelių plotas. G didėja nes plonėja ekv dielektriko storis. L mažėja, nes esant vis stipresniam paviršiniam ir artumo efektui mažėja nuosavas induktyvumas. 10.Grandžių e-m ryšys. E-m ryšio prigimtis ir parametrai Norint pilnai yvertinti ryšių linijos įtaką perduodamiems siglalams reikia nagrinėti ne tik nuosava slopinima, bet ir kitus reiškinius. E-m energija gali pereiti iš vienos grandies i kitą, sakom, kad egzistuoja grandžių tarpusavio ryšys. Leidžiamas slopinimas 28,6 dB, tai 1/735 energijos dalis pakliuna vartotojui, kita dalis nuslopinama, virsta šiluma, išspinduliuojama arba pereina i kitas grandis, kur pasireiškia kaip trugdžiai. Ryšį tarp grandžių sąlygoja atskirai e ir m laukai, kurie visuomet egzistuoja apie grandis. Pav1 Antroje grandyje indukuojama evj kai ją kerta pirmosios elektrinis laukas. Joje pradeda tekėti indukuota srove I2, ji paklius į tos grandies apkrova ir veiks kaip trugdis. Tarp grandžių egzistuoja ir magnetitis ryšys. Pav,2 Antra grandis (sudaryta i6 laidininku 3,4). Kertant mag laukui antros grandies laidininkus juose vėl indukuojama evj ir antra grandim vėl pradeda tekėti trugdžių srovė, kuri pateks i antrosios grandies imtuvą ir sukels trugdžius. Kiekybiniam e-m ryšio yvertinimui įvedami e-m ryšio parametrai. E ryšio atveju tuos parametrus žymim K12 ir vad elektriniu ryšiu. Magnetinio ryšio- M12. (1-4) Dimensiju suvienodinimui: (5-6) Taciau geriausia kada rysio parametrai yra bedimensiniai dydziai (imam geometrini vidurki) (8). r, g, k, m vadinami e-m ryšio parametrais. Be pirminių tarpusavio ryšio įvertinimui naudojami antriniai e-m ryšio parametrai. Jais tarnauja pereinamieji slopinomai A. Yra skiriami pereinamieji slopinimai linijos artimajame gale A0, tai yra kur trugdancioje grandyje prijungtas generatorius ir tolomajame gale Al , kur antroje grandyje prijungta apkrova. Bendru atveju pereinamieji slopinimai skaiciuojami pagal formule (9) Cia P1-trukdancios grandies signalo galia; P2-indukuoto trukdziu signalo galia antroje grandyje. (10-11), kur P10-signalo galia artimajame gale pirmos linijos. P20-indukuotu trugdziu galia antros linijos pradzioje. P2L-trugdziu galia indukuota antros linijos gale. Tarpusavio ryšio apibūdinimui dar plačiai naudojamas trečias slopinimas Aa­ kuris vadinamas apsaugos koeficientu ir skaičiuojamas:(12). Čia P­s- signalo galia pirmos linijos apkrovoje,Pt- trukdžių galia antros linijos gale. (13-14)(3 pav) 11.Pagrindinė grandžių tarpusavio ryšio lygtis Nagrinėsim dviejų gretimai esančių grandžių ryšį. Keturpolis su ZEM vaizduoja tarpusavio e-m ryšio perdavimo f-ją. Nagrinėsim atvejį, kai linija pilnai suderinta:Z0=ZL=Zb. Atstumu x nuo linijos pradžios išskirkime linijos elementą dx. Tuomet atstumu x nuo linijos pradžios pirmoje grandyje srovės stiprumas (1). (1 pav) (2) (3) (4) (5) (5) (7) (8) (9). Paskaičiuosim e-m ryšio antrinius parametrus: (9a) (10) (11). Labai dažnai grandys yra vienodos (identiškos). Tuome sklidimo koef. Bus lygūs ir tuo atveju pereinamieji slopinimai (jų išraiškos) supaprastėja: (13) (14). 12.Simetrinių grandžių pereinamieji slopinimai (1 pav) Dėka E ryšio I2k papuola į Z grandį šakosi I linijos pabaigą ir pradžią. Dėl M ryšio indukuota truk. srovė bus prišinga. č grandyje jos artimajame gale elektrin. trukdžiai ir magnetiniai yra vienos krypties t.y. sumuosis. Tolimajame gale elektrin. ir magn. trukdž. kryptys priešingos t.y. atsiims. Kada grandis dirba žemiausiuos f, tarp grandžių vyrauja E ryšys, o aukštuosiuose f trukdžiai gaunami dėl E ir M ryšio yra maždaug vienodo dydžio. Todėl 2 grand. pradžioje ryšiai padvigubėja, o tolimajame kompensuojasi. (1) (2)(3)(4). 13.Kabelinės linijos (kl) Kabelinės linijos statomos iš kabelių statybinių ilgių. Todėl trukdžių srovės kiekvienam statybiniam ilgyje yra skirt. amplitudžių, fazių ir t.t. Tuo atveju bendra trukdžių srovė (linijos) geomotriškai sumuojant kiekvienos atkarpos trukdžių sroves. (1). Tuo atveju pereinamieji slopinimai skaičiuojami pagal tokias formules: (2)(3)(4). Labai patogu pereinamuosius slopinimus turėti išreikštus per atskiro statybinio ilgio slopinimus. Tuomet pereinamieji slopinimai skaičiuojami pagal tokias ekvivalentines formules (5)(6)(7). Atskiro statybinio ilgio slopinimas: (8)(9)(10) 14.Kabelio statybinis ilgis Vizuomet ! N12 > F12 , A0

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!