Varliagyviai (Amphibia) ir ropliai (Reptilia) yra atskiros stuburinių gyvūnų klasės. Varliagyviai primityvesni ir jų dauginimasis susietas su vandeniu, o ropliai yra labiau išsivysčiusi ir specializuota gyvūnų grupė.
Nemuno deltos regionis parkas, bei jame esanti Rusnės sala, garsėja labai gausiu ir įvairiu rūšių skaičiumi. Tam palankios aplinkos sąlygos: tai protakų raizgalynė, unikalios salos, užliejamosios pievos, pamario pelkės ir miškai. Deltą kiekvieną pavasarį užplūsta potvynio vandenys. Parko teritorijoje užregistruotos 8 varliagyvių ir 5 roplių rūšys.
Mūsų tikslas buvo susipažinti su Rusnės ir Gargždų miestelio varliagyviais ir ropliais. Suradus nustatyti jų klasę ir rūšį.
Ropliai (Reptilia) buvo tik stebimi iš tolo, kadangi yra labai vikrūs ir kai kurie pavojingi.
Rūšys buvo nustatomos pagal V. Logmino, J. Prūsaitės, J. Virbicko knygą „ Vadovas Lietuvos stuburiniams pažinti“ 1982 m.
Varliagyviai :
Smailiasnukė varlė (Rana arvalis) – dydis 40-70 mm. Snukis smailas. Kūno viršus rudas ar pilkai rudas su juosvomis įvairaus dydžio ir kontrastingumo dėmėmis. Pilvas baltas ar gelsvas, beveik visada vienspalvis. Smilkinių dėmės kaip rusvosios varlės. Patinai tuoktuvių metu būna žydri. Gyvena pelkėtose vietose.
Mažoji kūdrinė varlė, arba kūdrinė varlė (Rana lessonae) – pati mažiausia iš visų žaliųjų varlių rūšių. Kūnas šviesiai žalios spalvos, pilvelis balsvas, o pakraščiai gelsvi. Gyvena nedideliuose, sekliuose, vandens augalais užžėlusiuose telkiniuose: kūdrose, tvenkiniuose, karjeruose, durpynų balose, upių senvagėse. Kartais pavyksta aptikti net ir labai užterštose kūdrose.
Ežerinė varlė (Rana ridibunda) – pati didžiausia iš visų žaliųjų varlių rūšių. Dydis 70-100 mm. Nugaros fonas pilkai ar rusvai žalias, dėmės juosvos arba tamsiai žalios. Kartais išilgai nugaros būna siaurutė šviesi juostelė. Pilvas pilkšvai baltas ar gelsvas, dažnai išmargintas tamsiomis dėmelėmis ir taškeliais. Šlaunų viršus žalsvas, išmargintas rudomis dėmelėmis. Aptinkamas prie upių, ežerų, o taip pat kūdrose, karjerų vandens telkiniuose. Dažnesnė Kuršių ir Kauno marių pakrantėse, Nemuno deltoje.
Pievinė varlė (Rana temporaria) – panaši į smailiasnukę varlę, nuo kurios skiriasi šiais požymiais: snukis bukas, užpakalinių kojų vidinis pado kauburėlis minkštas, žemas ir...
Šį darbą sudaro 1149 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!