Rūšies nykimas Lietuvoje. Gamtamokslis pranešimas

Biologinė įvairovė atlieka visuomenei svarbias ekosistemos funkcijas: aprūpina maistu ir gėlu vandeniu, apdulkina augalus, saugo nuo potvynių ir t.t. Augalai minta saulės energija ir gamina energiją reikalingą kitoms gyvybės formoms. Bakterijos ir kiti gyvi organizmai skaido organines medžiagas į maistines medžiagas, suteikdami augalams sveiką dirvą.
Darbo tikslas: Išsiaiškinti nykstančių rūšių populiacija Lietuvoje, bei nykimo priežastis ir kaip juos apsaugoti nuo išnykimo.
Biologija ir ekologija. Vidutinio dydžio tilvikas. Patinai vestuviniais apdarais vienas nuo kito skiriasi apykaklių spalva (balta, juoda, ruda, oranžine). Patelių (po tuoktuvių – ir patinų) apdaras yra pilkšvai rusvai dėmėtas. Parskrenda nuo balandžio vidurio, būriai dažni gegužės pirmojoje pusėje. Atgal skrenda liepą–rugpjūtį, bet optimaliose mitybinėse vietose užtrunka iki spalio pradžios. Peri didelėse, visiškai atvirose, žemažolėse, šienaujamose užliejamosiose pievose, ypač tose, kuriose ganomi gyvuliai; žemapelkėse, salose, dažnai netoli balučių, plikos žemės šlapių lopinėlių. Veisimosi sezonas prasideda grupinėmis tuoktuvėmis. Peri (20–23 dienas) ir jauniklius vedžioja (dešimt dienų) patelė. Lizdas – žolėse paslėpta, menkai stiebeliais išklota duobutė. Jie dažnai įrengiami iki 450 m nuo tuokvietės, kartais arti vienas kito. Dėčių (keturi kiaušiniai) dažniausiai randama nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio. Jaunikliai išsirita gegužę–birželį ir tuoj palieka lizdą, po 25–28 dienų skraido. Paukštis maitinasi varpydamas minkštą gruntą arba bėgiodamas ar braidydamas ir stvarstydamas. Veisimosi vietose minta daugiausia sausumos ir vandens vabzdžiais ir jų lervomis. Nelizdiniu metu renkasi dumblo paplūdimius, nuleistus žuvininkystės tvenkinius. Tuomet racione atsiranda kitų bestuburių gyvūnų. pusė peri Nemuno žemupyje. Tačiau rūšiai būdingi dideli gausos svyravimai skirtingais metais, siejami su hidrologine situacija. Nuo XX a. vidurio perinčios populiacijos gausumas šalyje mažėjo. Daugmaž stabili išliko tik Nemuno žemupyje ir Dysnos baseine. Svarbesnės vietos: Kretuono ežero Didžioji sala, Paluknio pievos Trakų r., Svylos ir Dysnos upių užliejamosios pievos, Birvėtos žuvininkystės tvenkiniai. Populiacijos įvertinimą komplikuoja tai, kad gaiduko lizdus yra labai sunku surasti.
Grėsmės. Peri siauro spektro santykinai natūraliose buveinėse, dažniausiai susijusiose su užliejamosiomis pievomis. Lietuvoje natūralios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!