Romantizmo menas

Džordžas Noelis Gordonas Baironas – pezijos rinkinys “Laisvos valandos“, lyrinė epinė poema “Čaild Haroldo klajonės“,“Odė autoriams bilio,nukreipto prieš staklių naikintojus“,“Daina Luditams“, rytų poemos “Giūra“,“Abidoso sužadėtinė“,“Korsaras“,“Lara“,draminė poema “Manfredas“, poemos “Teismo regėjimas“,“Žalvario amžius“,eiliutas romanas “Kainas“.
V. Hugo – drama “Kromvelis“, romantinė drama “Hernani“, poemos “Amžių legendos“, “Skurdžiai“,“Paryžiaus Dievo Motinos Katedra“.
Puškinas – eiliutas pasakojimas “Ruslanas ir Liudmila“, romanas “Eugenijus Onieginas“.
V.Skotas – romanas “Waverley“,“Rob Rojus“,Gražioji Perto mergaitė“,“Kenilvortas“,“Ivanhoe“.
• noriu pagilinti savo žinias apie romantinį laikotarpį ,bei to laikotarpio padarinius dabartyje,
• ir artimiau susipažinti su to meto literatūra.
Temos dėstymas
• Romantizmo dailė
• Romantizmo literatura
• Romantizmo muzika
Romantizmo
daile
Terminas – „ romantizmas“ meno istorijoje turi keletą reikšmių. Kaip laiko ir erdvės apibrėžta meninė kryptis jis vyravo maždaug 1800 – 60m. laikotarpiu. Romantizmo terminas pradėtas vartoti XIX a. per., pirmiausia kalbant apie literatūrą. Bendrieji romantizmo bruožai – siekimas išreikšti jausmus, intuicijos ir vaizduotės
Priešinimas racionalumui, veržimasis iš klasicizmo rėmų, ekspresyvių išraiškos priemonių pomėgis. Menininkai romantikai žavisi stichija, gamta, griuvėsiais, istorija, egzotika, liaudies tradicijomis, mitais.
Romantinė pasaulėžiūra visų pirma ėmė formuotis Anglijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, nors primas šauklys gimė Ispanijoje.
Romantizmo bruožų yra ispanų tapytojo Francisko Gojos ( Francisco Goya; 1746 - 1828 ) kūryboje. Šis dailininkas toks savitas ir originalus, kad priskirti jį kuriai nors meno krypčiai tiesiog neįmanoma. Iš pradžių jis kūrė portretus ir žanrines rokoko dvasios scenas. Vėlesniuose darbuose artėjo prie „ negailestingos tikrovės“, sukūrė stulbinančių fantastinių vaidų. Pats būdamas iš neturtingos šeimos, naudodamasis karaliaus globa, jis tapo rūmų dailininku. F. Goja niekam nepataikavo, kūriniuose atsiskleidė karališkos šeimos narių ir paties karaliaus Karolio IV pasipūtimą ir bjaurumą, godumą ir tuštybę. Tai pirmasis didis siaubo, skausmo ir pažeminimo tapytojas. Kančia – krikščioniškojo meno motyvas nuo viduramžių, tačiau ten ji vaizdavo ne žemiška, o dieviška. Grafikos darbų istorijoje „ karo baisumai „ F. Goja niūriai vaizdavo prancūzų okupaciją Ispanijoje ir liaudies išsivadavimo kovą.
Serijoje „ Kapaičiai“ pavaizduotos fantastiškos vizijos – jose pasirodo raganos ir vaiduokliai. Kai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!