XVIII a. pabaigoje ir pirmaisiais XIX a. dešimtmečiais Vakarų Europoje susiformavo romantizmas. Ši kryptis reiškėsi įvairiose meno šakose: dailėje, muzikoje bei literatūroje. Vienas žymiausių XIX a. prancūzų romantizmo atstovų; poetas, dramaturgas bei romanistas — Viktoras Hugo (Victor Marie Hugo). Romantikai „siekė harmoningos asmenybės, svajojo apie visuomenę, kurioje vyrautų ne materialinės, o dvasinės vertybės. „Žmogaus siela labiau trokšta idealaus negu realaus,“ — rašė V. Hugo.“1 Ypač didelę reikšmę tuometiniai rašytojai teikė meilės jausmui, tai jėga, amžiams susiejanti žmones, padedanti atsispirti egoistiniam pasauliui. V. Hugo romane „Paryžiaus katedra“ („Notre Dame de Paris“) taip pat kalbama apie šią amžinąją vertybę, kūrinyje ryškiai atsispindi romantinio kontrasto praktinis pritaikymas.
Laki autoriaus fantazija sukūrė tokius įspūdingus ir įsimenančius paveikslus, kaip varpininkas pabaisa Kvazimodas, žavioji į viziją panaši Esmeralda, gražuolis Febas de Šatoprenas bei katedros archidiakonas Klodas Frolo. Tai stiprių aistrų valdomos romantiškos asmenybės, tačiau psichologiniu atžvilgiu pirmosios trys nėra sudėtingos. Romano „Paryžiaus katedra“ herojai yra neeiliniai, kartais keisti, kitų nesuprasti žmonės. Priešiškumą visuomenei pabrėžia tai, kad jie — už įstatymo ribų esantys asmenys: plėšikai, valkatos, visuomenės laikomi nusikaltėliais, tačiau iš tikrųjų kilnūs ir nesavanaudiški. Tokie ir yra svarbiausi šio romano herojai.
Vienas pagrindinių veikėjų — varpininkas Kvazimodas. Jis yra gamtos nuskriaustas: kuprotas, luošas, vienaakis, nuo varpų gaudesio apkurtęs. Net vardas parodo, kad į jį žiūrima kaip į nepilnavertę asmenybę. (Lotyniškai quasimodo reiškia „lyg ir“, „beveik“). Visų atsumtasis net nevadinamas žmogumi: „pakrikštijo savo įsūnį ir pavadino jį Kvazimodu, neužbaigtas buvo tas vargšas padaras“. Pasmerktas vienatvei, jis piktas, neapkenčia žmonių, bendrauja tik su daiktais.
Tačiau vienas įvykis, kai jis buvo išrinktas juokdarių popiežiumi, leidžia kupriui pasijusti tokiu pat reikalingu kaip ir visi: „Pirmą kartą gyvenime jo savimeilė buvo patenkinta. Iki šiol jis buvo patyręs tik pažeminimą, tik panieką jo padėčiai, bjaurėjimąsi jo asmeniu“. Tai tarsi įžanga į būsimą veiksmą, Kvazimodo pristatymas. Pasakojama, kad jis yra nuskriaustas likimo, žmonių niekinamas. Tai pirmasis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!