Rodikliai, apibūdinantys vertybinius popierius

Šiuolaikinėje ekonomikoje vis dažniau susiduriame su vertybinių popierių sąvoka. Vertybiniai popieriai padeda firmoms ir valstybinėms kompanijoms apsirūpinti piniginiais aktyvais, kurie būtini, plečiant gamybą arba paaštrėjus konkurencinei kovai. Akcijos ir obligacijos suteikia galimybę ekonominiams subjektams investuoti laisvus pinigus į tas ūkines sritis, kurios, jų nuomone, yra patikimiausios arba atvirkščiai, rizikingiausios. Kitaip tariant, vertybinių popierių įsigijimas yra tapatus laisvų pinigų įdėjimui į rinką.
• pasirinkimo sandoriai;
• ateities sandoriai;
• vekseliai;
• hipotekos lakštai;
• čekiai
Kadangi VP įvairovė gan didelė, o jų vartojimas tampa vis populiaresnis reiškinys, svarbu išsiaiškinti ir žinoti pagrindinius rodiklius ir bruožus.
VP atsiradimas
Pirmąsias akcijas 1602 m. išplatino Olandijos Rytų Indijos bendrovė, pavadinusi šious vertybinius popierius dalyvaujančiais bendrovės veikloje (oland. Actie in de compagnie). Ši bendrovė organizavo prekybą su kolonizuota Indija. Taip Rytų Indijos bendrovė ėmė naudotis daugelio olandų kapitalu. 1622 m. savo akcijas išleido konkuruojanti Vakarų Indijos bendrovė, platinusi jas ne tik Olandijoje, bet ir kaimyniniuose kraštuose.
Valstybės ir verslo skolos VP atsirado dar seniau. Nuožmėjanti kova dėl laisvo kapitalo tarp pačių verslo įmonių, tarp valstybės ir verslo įmonių ir tarp atskirų valstybių sparčiai didino VP įvairovę, nes buvo stengiamasi įtikti įvairiausiems investuotojų skoniams.
Neatsitiktinai pirmieji VP ėmė platinti amžinai pinigų stokoję Vėlyvųjų viduramžių valdovai ir bendrovės, vykdžiusios rizikingą ir didelio kapitalo reikalaujantį verslą, pvz., tarptautinę prekybą ar geležinkelio tiesimą. Pasak Vokiečių filosofo bei ekonomisto Karlo Markso (1818 – 1883), jei ne akcijų atsiradimas, geležinkelių žmonijai būtų tekę laukti dar bent šimtmetį.
Iš pradžių VP turėjo klasikinį herbinio popieriaus pavidalą, vėliau XX a. paskutiniais dešimtmečiais VP forma pakito. Pirmiausiai investuotojai klasikinės formos VP ėmė saugoti specialiose saugyklose – depozitoriuse (angl. depositories), kuriuose steigdavo klientus aptarnaujantys VP rinkų tarpininkai. Mainais investuotojai gaudavo pažymą (angl. security certificates) apie depozitoriose laikomus vienokius ar kitokios rūšies VP. Perkant ir parduodant VP depozitioriumas jų nuosavybę perregistruodavo savo apskaitos knygoje. Kiek vėliau patys VP emitentai depozitoriumams ėmė pateikinėti ištisas emisijas, įformintas vieninga pažyma...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!