Finansinių rodiklių sistema ir pelningumo rodikliai

FINANSINIŲ RODIKLIŲ SISTEMA Įmonių finansinė būklė vertinama pagal tokias 6 pagrindines rodiklių grupes: • pelningumo, • turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo), • mokumo, • nuosavybės, • augimo, • rinkos rodiklius. 2.1. PELNINGUMO RODIKLIAI Kalbant apie pardavimų pelningumą, tai yra keletas šio rodiklio skaičiavimo atmainų, kurios skiriasi priklausomai nuo to, kurią pelno rūšį (bendrąjį pelną, veiklos pelną, pelną prieš apmokestinimą, grynąjį pelną) įstatome į formulės skaitiklį. Pelno marža dažnai nustatoma bendrojo pelno pagrindu ir kitaip dar yra vadinama bendruoju pelningumu. Dabartinės apskaitos Lietuvoje sąlygomis ji yra skaičiuojama taip: 1. Šis rodiklis parodo skirtumą tarp bendros pardavimų apimties ir savikainos, t.y. kokia dalis bendrojo pelno tenka vienai daliai pajamų (kiekvienam pardavimų piniginiam vienetui), kiek pelninga parduoti prekes (paslaugas) ar ne per brangiai kainuoja produkcijos gamyba ir paslaugos. Bendrojo pelningumo didėjimas rodo teisingą kainų ir konkurencijos politiką, veiksmingą marketingą, produkcijos gamybos ir pardavimų rezultatyvumo augimą. 2. Veiklos pelningumas parodo apskaičiuoto įmonės veiklos pelno (bendrasis pelnas – veiklos sąnaudos) ir pardavimo pajamų santykį, t.y. kokia veiklos pelno dalis tenka vienam pardavimų piniginiam vienetui. Kuo šis rodiklis yra didesnis, tuo geriau, ir atvirkščiai. Tačiau šis rodiklis vis dėlto nėra toks populiarus ir taip plačiai naudojamas kaip, pavyzdžiui, bendrasis ar grynasis pelningumai. Lygiai taip pat galima apskaičiuoti ir įprastinės veiklos pelningumo rodiklį 3. Grynasis pelningumas, arba neto pelno marža (Net Profit Margin), nustatomas panašiai kaip ir bendrasis. Šis rodiklis parodo, kokia grynojo pelno tenka vienai daliai pajamų, t.y. kuri vieno pardavimų lito dalis yra grynasis pelnas. Jis parodo įmonės veiklos efektyvumą, didesnė reikšmė reiškia aukštesnį bendrovės pelningumą. Išsivysčiusios rinkos sąlygomis jis svyruoja nuo 10% iki 25%. Grynojo pelningumo rodiklis, lyginant jį su, sakykim, bendruoju pelningumu, yra daugiau visapusiškesnis, t.y. parodo įmonės visos veiklos: gamybinės, komercinės, finansinės, kitos įprastinės veiklos, taip pat neįprastinės veiklos rezultatyvumą. Jis parodo galutinį visos gamybos, pardavimų ir kitos veiklos rezultatyvumą. „Todėl, jei pirmieji įvardyti pardavimų pelningumo rodikliai (bendrasis pelningumas, veiklos pelningumas) yra vadintini tarpiniais, tai paskutinysis (grynasis pelningumas) – galutiniu. Tarpiniai rodikliai padeda verslininkui kontroliuoti tarpines išlaidas ir sąnaudas pagal jų susidarymo etapus, o pardavimų grynojo pelningumo rodiklis (Lietuvoje nustatytinas grynojo ataskaitinio metų pelno paskirstymo pagrindu) padeda apibendrintai vertinti visos įmonės veiklos galutinį rezultatyvumą, lyginti jį su giminingų įmonių paradavimų rezultatyvumu, pateikti jį, kaip vieną iš svarbiausių finansinių rodiklių ilgalaikėms paskoloms gauti ir atsargoms nusipirkti kreditan.“ 4. Šis rodiklis įvertina grynojo pelno gavimo efektyvumą naudojant akcinį kapitalą, kurį akcininkai investavo į įmonę. Jis rodo, kaip greitai atsiperka investuotas kapitalas ir vadovavimo kokybę. Kuo rodiklis didesnis, tuo geriau. Įmonės išteklių rezultatyvumą geriausiai rodo turto pelningumas. Šis rodiklis apskaičiuojamas taip: 5. „Turto pelningumas – tai grynojo pelno ir visų aktyvų vertės santykis. Šis rodiklis parodo, kaip efektyviai įmonė naudoja savo turtą.“ Taigi šis rodiklis iš esmės parodo, kaip įmonės vadovai sugeba panaudoti turtą ir gauti pelną, t.y. kiek grynojo pelno uždirbama panaudojus 1 Lt turto. Jis atspindi visų įmonės išteklių panaudojimo efektyvumą, be to, yra dažnai lyginamas su palūkanų normomis ir, jei turto pelningumas yra mažesnis už palūkanas, tada reikia susirūpinti rezultatyvesniu turto valdymu, ieškoti išeities padėčiai gerinti. Be abejo, yra galimos įvairios šio rodiklio nustatymo variacijos, pavyzdžiui, galima imti pelną iki apmokestinimo ir sumokėtų palūkanų skaitiklyje ir grynąjį turtą vardiklyje ir pan. Tačiau užsienio šalyse yra populiariausias grynojo pelno ir viso turto santykinis rodiklis. Būtent šį rodiklį priimtina lyginti su palūkanų normomis, ir jei turto pelningumas mažesnis už palūkanas, susirūpinti rezultatyvesniu turto valdymu, išsiaiškinti, kokie veiksniai lėmė nepatenkinamą turto pelningumo lygį. Akcinio kapitalo pelningumas. Tai yra trečias svarbiausias pelningumo rodiklis – akcinio kapitalo (nuosavybės) grąža rodo, ar yra pakankamas akcininkų nuosavybės uždirbtas pelnas, ar nevertėjo geriau parinkti kitos investavimo srities, kuri duotų palyginti daugiau grynųjų pajamų. Akcinio kapitalo pelningumo rodiklis yra nustatomas taip: 6. Akcinio kapitalo pelningumas – tai grynojo pelno ir akcinio kapitalo santykis. Šis rodiklis įvertina grynojo pelno gavimo efektyvumą naudojant akcinį kapitalą, kurį akcininkai investavo į įmonę. Jis rodo, kaip greitai atsiperka investuotas kapitalas ir vadovavimo kokybę. Kuo rodiklis didesnis, tuo geriau. „Šį rodiklį plačiai taiko akcininkai (savininkai), lygindami gaunamą pelną su grąža, gautina iš kitų potencialių lėšų investavimo formų. Toks lyginimas padeda išsiaiškinti , ar buvo verta investuoti, ar įdėtos lėšos atsipirks greitai, normaliai ar nepateisinamai negreitai.“ Yra dar vienas, labai plačiai naudojamas rodiklis, savo prasme labai artimas akcinio kapitalo pelningumui ir dažnai naudojamas vietoj jo, tai nuosavo kapitalo pelningumas, kuris nuo akcinio kapitalo pelningumo skiriasi tik skaitiklio reikšme (t.y. formulės skaitiklyje vietoj akcinio kapitalo rašomas nuosavas kapitalas). „Nuosavo kapitalo pelningumas (Return on Common Equity) – tai grynojo pelno ir nuosavo kapitalo (akcinis kapitalas + nepaskirstytas pelnas + rezervai) santykis. Šis rodiklis parodo, kiek pelno uždirba savininkų kapitalas. Lygindami šį rodiklį su alternatyviais kapitalo investavimo pasiūlymais, verslininkai gali spręsti, ar verta pelną reinvestuoti, ar geriau pasirinkti kitą investicijų galimybę.“ Pateikti pelningumo rodikliai yra plačiausiai taikomi. Tačiau, kaip jau buvo minėta, galimos įvairios šių rodiklių variacijos. Jos dažnai duoda palyginti siauresnį , bet kryptingesnį galutinių finansinių rodiklių įvertinimą. „Pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai yra universalūs. Papildydami vienas kitą, jie padeda verslininkui: • atlikti finansinę analizę; • pagrįsti verslo strategiją; • parengti verslo prognozes ir planus.“ Taigi tokie yra trys pagrindiniai pelningumo rodikliai (pardavimų pelningumas, turto pelningumas, akcinio kapitalo pelningumas), kuriuos išskiria daugelis autorių savo darbuose, knygose ir pan. Aišku, dar daugiau yra šių rodiklių modifikacijų, kadangi į jų formulių skaitiklį ar vardiklį įstačius kitas reikšmes yra gaunami tokie rodikliai, kaip sakykim, veiklos pelningumas, kitos veiklos pelningumas, finansinės ir investicinės veiklos pelningumas, ypatingos veiklos pelningumas, grynasis pelningumas, nuosavo kapitalo pelningumas ir kt. Tačiau vis dėlto minėtieji trys pelningumo rodikliai priskiriami prie pagrindinių rodiklių kalbant apie įmonės veiklos pelningumo analizę. 2. TURTO PANAUDOJIMO EFEKTYVUMO RODIKLIAI 1. Rodiklis parodo, kaip įmonės vadovai valdo atsargų formavimui skirtą kapitalą. Jis parodo, kiek kartų per ataskaitinį laikotarpį atsargos padaro apyvartą. Šis rodiklis apibūdina gamybos atsargų realizavimo galimybes bei atsargų valdymo efektyvumą. 2. Rodiklis parodo, kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Didesnė rodiklio reikšmė rodo aukštesnį efektyvumo laipsnį. Optimalu, kai gamybinės įmonės šio rodiklio reikšmė yra didesnė už 1.0, o prekybos įmonės 3.0-5.0. 3. Rodiklis parodo, kiek gautinos sumos (debitorinis įsiskolinimas) padaro apyvartų per metus, t.y. per kiek laiko įmonė atgauna pinigus (parodo gautinų sumų surinkimo efektyvumą). Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį efektyvumą, mažesnė – įmonės priklausomumą nuo nemokių pirkėjų. 4. Rodiklis parodo, kiek vienas ilgalaikio turto litas sukuria pajamų. Kuo didesnė jo reikšmė, tuo aukštesnis įmonės efektyvumo laipsnis. Optimalu, kai gamybinės įmonės rodiklio reikšmė yra 1.5-2.0, o prekybos įmonės – apie 10. 2.3. MOKUMO RODIKLIAI 1. Rodiklis parodo, kokiu laipsniu trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius įsipareigojimus, t.y. kiek kartų trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus, tai leidžia prognozuoti įmonės mokumą artimiausiu metu. Mažesnė už 1 rodiklio reikšmė parodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Jeigu koeficientas virš 1, įmonės mokumas dar priimtinas, tačiau rizikingas. Saugi riba yra virš 1.5. Labai aukštas dydis gali reikšti, kad įmonėje nesugebama efektyviai panaudoti kapitalo. 2. Skubaus mokumo koeficientas yra griežtesnis įmonės likvidumo vertinimas, nes apskaičiuojant šį rodiklį daroma prielaida, kad atsargos negali būti greitai paverstos į pinigus. Skubaus mokumo rodiklis lygus 1.0 laikomas labai geru ir rodo, kad įmonė gali greitai įvykdyti einamuosius įsipareigojimus. 3. Grynasis apyvartinis kapitalas yra ta trumpalaikio turto dalis, kuri lieka įmonėje įvykdžius trumpalaikius įsipareigojimus. Šio rodiklio reikšmė turėtų būti teigiamas dydis, t.y. kiekviena įmonė turi turėti pakankamą nuosavo trumpalaikio turto sumą. Neigiama grynojo apyvartinio kapitalo reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. 4. Santykinai aukštesnis rodiklis parodo aukštesnį įmonės likvidumo (mokumo) lygį. Šio rodiklio dinamika atspindi įmonės bankroto tikimybės didėjimą ar mažėjimą. 4 NUOSAVYBĖS RODIKLIAI 1. Šis rodiklis parodo, kiek skolų ( įsipareigojimų) tenka 1 litui bendrovės turto. 2. Nuosavo kapitalo ir turto santykis parodo, kiek nuosavo kapitalo tenka 1 litui bendrovės turto. 3. 5 AUGIMO RODIKLIAI Šie rodikliai parodo, kokia vyrauja tendencija, ar pardavimai, įsipareigojimai, bendrasis pelnas, turtas auga, ar jie mažėja lyginant su praėjusiu laikotarpiu. 1. 2. 3. 4. 6. RINKOS RODIKLIAI 1. Šio rodiklio (EPS) kitimo dinamika parodo įmonės finansinių rezultatų pokyčius, kiek grynojo pelno tenka vienai paprastajai vardinei akcijai. Akcininkai visada suinteresuoti, kad šis rodiklis būtų kuo didesnis. 2. Akcijos rinkos kainos ir vienai akcijai tenkančio pelno santykio rodiklis parodo, kokią kainą akcininkai pasirengę mokėti už vieną paprastąją akciją, kad gautų už tai tam tikrą pelną. 3. Rodiklis parodo, kokia pelno dalis išmokama akcininkams dividendų forma, t.y. kiek dividendų tenka vienai akcininkų turimai akcijai. 4. Akcijos buhalterinė vertė atspindi teorinę paprastosios akcijos vertę. 5. 6. 1 lentelė. Orientaciniai įmonės finansinės būklės rodiklių vertinimo lygiai Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Vertinimo lygis Labai geras Geras Patenkinamas Nepatenkinamas Blogas 1. Bendras mokumas (einamojo likvidumo koeficientas) >2.0 >1.5 >1.2 1.5 >1.2 >1.0 35% >15% 25% >10% 20% >15% >8% 30 >20 >10 1.5 >10 >1.0 >3.0 1.0 3.0 2.0 >5.0 >1.0 >3.0 1.0 3.0

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!