Finansinių rodiklių analizė: baldų gamyba AB "Klaipėdos baldai"

 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS FINANSŲ INŽINERIJOS KATEDRA AB „Klaipėdos baldai“ finansinių rodiklių analizė Namų darbas Tikrino: Asist. Ingrida Trumpaitė Atliko: Vilnius, 2008 Santykiniai įmonės finansinės veiklos rodikliai Finansinės veiklos santykinių rodiklių analizė – tai bene labiausiai finansų analitikų naudojama technika, skirta atlikti tarpįmoninę bei tam tikro laipsnio analizę. Patys vieni santykiniai rodikliai nieko nesako, jie turi būti palyginti su: • Tos pačios įmonės buvusiais santykiniais rodikliais (tendencijų analizė) • Nustatytu standartu arba šakos vidurkiu • Kitų pramonės šakos įmonių santykiniais rodikliais Mokslinėje – metodinėje literatūroje yra aprašmoka šimtai skirtingų finansinių rodiklių. Kiekvienas jų yra tinkamas tam tikroms įmonių rūšims (akcinėms bendrovėms, bankams, investiciniams fondams, draudimo bendrovėms ir kt.), tam tikriems ekonomikos sektoriams ir pan. Taigi, iškyla finansinių rodiklių pasirinkimo problema. Literatūroje dažniausiai išskiriamos penkios pagrindinių santykinių rodiklių grupės: • Likvidumo rodikliai • Veiklos efektyvumo rodikliai • Finansų struktūros (paskolų valdymo) rodikliai • Pelningumo rodikliai • Rinkos vertės rodikliai Likvidumo rodikliai Šie rodikliai parodo įmonės sugebėjimą padengti trumpalaikius įsipareigojimus, kurių trukmė iki vienerių metų. Taigi, šie rodikliai parodo įmonių finansinę „galią“ – finansiškai stiprios įmonės lengviau pergyvena „sunkius laikus“, pagerėjus verslo sąlygoms joms reikia mažiau laiko ir pastangų toliau plėsti verslą. Duomenys skaičiuojant šiuos rodiklius yra išreikšti tūkst. Lt., tik skaičiuojant grynąjį apyvartinį kapitalą skaičiai iškart yra realūs. Pagrindiniai likvidumo rodikliai yra šie: Bendrojo likvidumo (padengimo) = trumpalaikis turtas/trumpalaikiai įsipareigojimai Parodo ar pakanka trumpalaikio turto padengti trumpalaikėms skoloms. Bendrojo likvidumo rodiklis2006 = 36376/23944=1,5192 Bendrojo likvidumo rodiklis2007 = 42753/25380=1,6845 Matome, kad šiuo atveju rodiklis per du metus truputėlį padidėjo, tačiau nelabai žymiai, apskritai reikalaujama, kad šis rodiklis būtų didesnis už vienetą, kad įmonės trumpalaikis turtas padengtų trumpalaikius įsipareigojimus. Bendrojo likvidumo rodiklis bendovėje yra vertinamas teigiamai. Finansinėje literatūroje minima, kad žemas bendrasis likvidumas gali reikšti įmonės nemokumą, o labai didelis – neefektyvų kapitalo panaudojimą. Skubaus likvidumo (padengimo) = (trumpalaikis turtas – atsargos)/trumpalaikiai įsipareigojimai Parodo įmonės sugebėjimą apmokėti trumpalaikius įsiskolinimus, neparduodant atsargų. Skubaus likvidumo rodiklis2006 = (36376-15026)/23944=0,8917 Skubaus likvidumo rodiklis2007 = (42753-13195)/25380=1,1646 Kaip jau minėta, pastarasis rodiklis rodo įmonės sugebėjimą padengti trumpalaikius įsipareigojimus nesinaudojant atsargomis (šis rodiklis geriau įvertina realią situaciją negu pirmasis, nes esant skubotumui, atsargas parduoti pavyks turbūt ne taip greitai kaip reikėtų, o trumpalaikius įsipareigojimus teks padengti trumpalaikiu turtu be atsargų). Žinoma, teigiamai šį rodiklį įvertinti galime kai jis didesnis už vienetą, kad būtų padengiami trumpalaikiai įsipareigojimai. Mūsų atvejų 2007 metais šis rodiklis viršijo 1, o 2006 jis buvo mažesnis už 1. Šia situacija paaiškina skaičiai įmonės finansinėse atskaitomybėse, 2006 metais trumpalaikio turto buvo mažiau, o atsargų daugiau lyginant su vėlesniais nagrinėjamais metais. Grynasis apyvartinis kapitalas (GAK) = trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai Grynasis apyvartinis kapitalas2006 = 36376000-23944000=12432000 Grynasis apyvartinis kapitalas2007 = 42753000-25380000=17373000 Parodo, kokiu mastu įmonės nuolatiniai poreikiai gali būti padengiami iš savų šaltinių, nesinaudojant bankų paslaugomis. Logiška, kad kuo didesnis yra šis rodiklis tuo jo vertinimas yra geresnis (nes bendrovė mažiau įsiskolinusi). Apyvartinio kapitalo trūkumas riboja įmonės galimybes didinti pardavimus, o pernelyg didelis apyvartinis kapitalas įtakoja tai, kad pinigai yra panaudojami ne maksimaliai naudingai. Kaip matome čia, rodiklis gali būti vertinami teigiamai. 2007 metais grynasis apyvartinis kapitalas išaugo, tai lėmė pasidėjęs ilgalaikis turtas. GAK dalis turte = GAK/turtas Parodo potencialias pinigų atsargas. GAK dalis turte2006 = 12432/93160=0,1334 GAK dalis turte2007 =17373/94593=0,1837 Rodiklis 2007 metais išaugo, vadinasi potencialios pinigų atsargos išaugo, tai teigiamas dalykas. Suradau pagrindinius likvidumo rodiklius ir gauti rezultatai man liudija apie tai, kad, AB „Klaipėdos baldai“ sugebėtų padengti trumpalaikius įsipareigojimus trumpalaikiu turtu taip pat išgalėtų su minimaliais nuostoliais išlaukti sunkesnius momentus. Veiklos efektyvumo rodikliai Šie rodikliai parodo, kaip efektyviai įmonė valdo savo turimą trumpalaikį ir ilgalaikį turtą. Šie rodikliai gali signalizuoti apie gerėjančią arba blogėjančią bendrovės padėtį prieš tai, kol tai ims atsispindėti įmonės finansiniuose rezultatuose, t.y. pelno (nuostolių) ataskaitoje. Visos sumos įrašytos į formules yra tūkst. Lt. Pagrindiniai veiklos efektyvumo rodikliai yra šie: Atsargų apyvartumas = pardavimai/atsargos Parodo kiek per nagrinėjamą laikotarpį atsargos padaro apyvartų. Atsargų apyvartumas2006 = 119512/15026=7,9537 Atsargų apyvartumas2007 = 154330/13195=11,6961 Finansų literatūroje teigiama, kad kuo aukštesnis rodiklis tuo situacija yra geresnė. Žemas rodiklis liudija, kad įmonė turi per daug atsargų, jos yra realizuojamos lėtai. Atitinkamai labai aukštas rodiklis gali signalizuoti, kad įmonė neturi pakankamai atsargų paklausai patenkinti, taigi skubiu atveju įmonė neišnaudos savo gamybos galimybių dėl atsargų trūkumo. Nagrinėjamos įmonės atveju, rodikliai yra vertinami teigiamai. Per 2006 metus atsargos padarydavo 7,9537 Lt pajamų, o per 2007 metus padarė 11,6961 Lt pajamų. 2007 metais rodiklis yra aukštesnis negu ankstesniais metais. Taip yra dėl išaugusių pardavimų ir sumažėjusių atsargų. Atsargų apyvartos periodas = 365/atsargų apyvartumas Parodo, per kiek dienų atsargos padaro apyvartą. Atsargų apyvartos periodas2006 = 365/7,9537=45,8906 Atsargų apyvartos periodas2007 = 365/11,6961=31,2070 Bendrovėje 2006 metais atsargos apyvartą padarė per beveik 46 dienas, o 2007 metais laiko tarpas kol atsargos padaro apyvartą sumažėjo. Tokios tendencijos vertinimas yra teigiamas. Pirkėjų skolų apmokėjimo laikas = pirkėjų įsiskolinimas / (pardavimai/365) Parodo vidutinį dienų skaičių, kada produkcija yra apskaitoma kaip pirkėjų įsiskolinimas. Pirkėjų skolų apmokėjimo laikas2006 = 15566/(119512/365)= 47,5399 Pirkėjų skolų apmokėjimo laikas2007 = 24944/(154330/365)= 58,9941 2006 metais tai buvo 48 dienos, o 2007 metais jau 59 dienos. Vadinasi, 2007 metais atitinkamas įisikolinimas trunka truputėlį ilgiau. Turto apyvartumas = pardavimai/turtas Parodo kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Turto apyvartumas2006 = 119512/93160=1,2829 Turto apyvartumas2007 = 154330/94593=1,6315 Rodiklis vertinamas tuo geriau, kuo jo reikšmė yra aukštesnė (tuo geriau, kuo daugiau pardavimų „padaro“ turimas turtas). Jei rodiklis yra labai mažas, tai įmonė turi neefektyviai naudojamo turto. Jeigu rodiklio reikšmė labai didelė – gali būti nepakankami gamybiniai pardavimai, pardavimai yra maži (galėtų išaugti). AB „Klaipėdos baldai“ turto apyvartumo rodikliai parodo, kad 2006 metais vienas turto litas sukurdavo 1,28 Lt pajamų, o 2007 metais vienas litas „padaro“ 1,63 Lt pajamų. Rodiklis turi tendenciją didėti, dėl to situacija vertinama teigiamai. Ilgalaikio turto apyvartumas = pardavimai/ilgalaikis turtas Parodo kiek pajamų sukuria vienas ilgalaikio turto litas. Ilgalaikio turto apyvartumas2006 = 119512/56784=2,1047 Ilgalaikio turto apyvartumas2007 = 154330/51840=2,9770 Šis rodiklis parodo kiek pajamų sukuria vienas ilgalaikio turto litas. Taip kaip ir ankstesnis rodiklis, šis vertinamas geriau, kai yra kuo didesnis. Jei rodiklis yra labai mažas, tai įmonė turi neefektyviai panaudojamo turto. Jeigu labai didelis – gali būti nepakankami gamybiniai pardavimai, pardavimai yra maži (galėtų išaugti). Bendrovės vienas ilgalaikio turto litas 2006 metais sukūrė 2,10 Lt pajamų, o 2007 metais „padarė“ 2,98 Lt pajamų. Redikliai vertinami teigiamai, nes nėra maži ir turi tendenciją didėti. AB „Klaipėdos baldai“ veiklos efektyvumo rodikliai liudija, kad įmonė savo ilgalaikį ir trumpalaikį turtą panaudoja pakankamai efektyviai, atrodo, kad perspektyvoje šis panaudojimas gali tapti dar efektyvesnis. Finansų struktūros rodikliai Padeda nustatyti įmonės pajėgumą padengti trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Šie rodikliai rūpi kreditoriams, nes nuo jų priklauso įmonės rizika, ir savininkams, nes nuo jų priklauso uždirbamas pelnas. Visos sumos įrašytos į formules yra tūkst. Lt. Pelnas finansų struktūros rodikliai yra šie: Skolų – turto santykis = įsipareigojimai/turtas Parodo kokia įmonės turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Skolų – turto santykis2006 = 36797/93160=0,3950 Skolų – turto santykis2007 = 35013/94593=0,3701 Šiuo atveju, kuo didesni įsipareigojimai turto atžvilgiu (kuo didesnis santykis), tuo bendrovės situacija yra prastesnė. Mažesnė šio rodiklio reikšmė yra saugesnė. Esti ir kita pusė: maža rodiklio reikšmė gali liudyti apie tai, kad bendrovė neišnaudoja galimybės investuoti skolintus pinigus, galimybės padidinti turto pelningumą. AB „Klaipėdos baldai“ skolų – turto santykis nėra per didelis, pastebima tendencija, kad rodiklis truputėlį mažėja, šiuo atveju rodiklio vertinimas yra teigiamas. Trumpalaikio įsiskolinimo rodiklis = trumpalaikiai įsiskolinimai/nuosavas kapitalas Trumpalaikio įsiskolinimo koeficientas yra trumpalaikio mokumo stebėjimo dydis. Trumpalaikio įsiskolinimo rodiklis2006 = 23944/56363=0,4248 Trumpalaikio įsiskolinimo rodiklis2007 = 25380/59580=0,4260 Mano atveju trumpalaikio įsiskolinimo rodiklis yra neblogas, nes trumpalaikiai įsiskolinimai nesiekia nuosavo kapitalo vienos antrosios dalies. Per abu metus rodiklis beveik nepakito. Situaciją galima vertinti tiesiog normaliai. Skolų – nuosavybės santykis = įsipareigojimai/nuosavas kapitalas Parodo kiek skolintų lėšų tenka vienam nuosavybės litui. Skolų – nuosavybės santykis2006 = 36797/56363=0,6529 Skolų – nuosavybės santykis2007 = 35013/59580=0,5877 Rodiklis čia yra vertinamas panašiai kaip ir skolų – turto santykio rodiklis. AB „Klaipėdos baldai“ skolų – nuosavybės santykis negali būti vertinamas vienareikšmiškai gerai, nes galėtų būti mažesnis. Tačiau vertinti blogai taip pat negalime. 2007 metais rodiklis sumažėjo, tokia tendencija yra teigiama ir liudija apie įsipareigojimų sumažėjimą. Žinoma, labai sumažėjus įsipareigojimams, situaciją vėlgi vertintume neigiamai. AB „Klaipėdos baldai“ finansų struktūrų rodikliai liudija apie tai, kad bendrovė yra pajėgi padengti trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, dėl to vertinimas yra teigiamas, ypač bendrovės kreditorių atžvilgiu. Pelningumo rodikliai Šie rodikliai rodo pardavimų pelningumą bei įmonės naudojamo kapitalo pelningumą. Visos sumos įrašytos į formules yra tūkst. Lt. Pagrindiniai pelningumo rodikliai yra šie: Bendrasis pelningumas = bendrasis pelnas/pardavimai ir paslaugos Parodo įmonės pagrindinės veiklos pelningumą t.y. kiek įmonei lieka pelno padengus pagrindines sąnaudas (žaliavos ir darbo užmokestis). Bendrasis pelningumas2006 = 7488/119512=0,0627 Bendrasis pelningumas2007 = 8097/154330=0,0525 Galime sakyti, kad šis rodiklis mums parodo kiek sėkmingai bendrovė kontroliuoja bendrąsias sąnaudas. Kuo aukštesnis rodiklis tuo didesnė įmonės grąža, tačiau bendrovės gautas bendrasis pelningumas nelabai aukštas ir turi tendenciją mažėti, tai turėtų būti vertinama neigiamai. Grynasis pelningumas = grynasis pelnas/pardavimai ir paslaugos Parodo kiek pelno tenka vienam pardavimų litui. Grynasis pelningumas2006 = 3031/119512=0,0254 Grynasis pelningumas2007 = 3016/154330=0,0195 Kuo grynasis pelningumas yra aukštesnis, tuo geriau. Bendrovės 2006 metais vienam pardavimų litui teko 0,03 Lt, o 2007 metai – 0,02 Lt. Stebimi rodikliai yra mažoki, vertinimas yra neigiamas. Galima teigti, kad bendrovė neuždirba tiek, kad padengtų savo kintamas ir pastovias išlaidas. Grynasis pelningumas turi tendenciją mažėti per šiuos du nagrinėjamus metus, tai vertintina negiamai. Veiklos pelningumas = veiklos pelnas/pardavimai ir paslaugos Rodiklis matuoja įmonės veiklos pelningumą prieš įvertinant finansavimo sprendimų poveikį. Veiklos pelningumas2006 = 5228/119512=0,0437 Veiklos pelningumas2007 = 5667/154330=0,0367 Logiška, kad kuo veiklos pelningumo rodiklis yra aukštesnis, tuo bendrovė veikia sėkmingiau. AB „Klaipėdos baldai“ veiklos pelningumas abejais nagrinėjamais metais yra nedidelis ir turi tendenciją truputį mažėti. Bendrovė turėtų stengtis padidinti šį rodiklį. Turto pelningumas (grąža) (ROA) = grynasis pelnas/turtas Parodo, kiek grynojo pelno uždirba vienas turto litas. Šį rodiklį priimta lyginti su infliacija, ir jei turto pelningumas mažesnis už infliaciją, tai turto valdymas nėra efektyvus. Turto pelningumas (grąža) (ROA)2006 = 3031/93160=0,0325 Turto pelningumas (grąža) (ROA)2007 = 3016/94593=0,0319 Bendrovėje abiejų metų rodikliai yra žemesni už infliaciją, vadinasi, įmonės turtas yra valdomas neefektyviai. Bendrovė turėtų atkreipti į tai dėmesį ir efektyvinti valdymą. Nuosavo kapitalo pelningumas (grąža) (ROE) = grynasis pelnas/nuosavas kapitalas Parodo kiek greitai atsiperka investuotas kapitalas. Nuosavo kapitalo pelningumas (grąža) (ROE)2006 = 3031/56363=0,0538 Nuosavo kapitalo pelningumas (grąža) (ROE)2007 = 3016/59580=0,0506 Abiejų metų bendrovės rodikliai rodo, kad investuotas kapitalas atsiperka gana greitai. Per šiuos du metus rodiklis kito nežymiai, šiuo atveju tokia, pavadinkim, stabili situacija vertinama teigiamai. Pelningumo rodiklių grupės rodikliai rodo, kad AB „Klaipėdos baldai“ pelningumas nėra aukštas. Bendrovė savo turtą panaudoja neefektyviai, situaciją reikėtų taisyti. Veiklos neefektyvumas gali pranešti ir apie artėjanti įmonės bankrotą. Augimo rodikliai Parodo kaip per tam tikrą laikotarpį kito įmonės turtas, įsipareigojimai, pardavimai, pelnas. Augimo rodikliai: Pardavimų augimo rodiklis = (pardavimai metų pabaigoje – pardavimai metų pradžioje)/pardavimai metų pradžioje Parodo kaip per ataskaitinį laikotarpį kito įmonės pardavimai. Pardavimų augimo rodiklis2006 =(119512000-101894000)/ 101894000=0,1729 Pardavimų augimo rodiklis2007 = (154330000-119512000)/ 119512000=0,2913 Matome, kad pardavimų rodiklis turi tendenciją didėti (pardavimai auga), tai vertinama teigiamai. Greta pardavimų turi augti ir pelnas, priešingu atveju pardavimai neš nuostolį. Grynojo pelno augimo rodiklis = (grynasis pelnas metų pabaigoje – grynasis pelnas metų pradžioje)/grynasis pelnas metų pradžioje Parodo kaip per ataskaitinį laikotarpį kito įmonės grynasis pelnas. Grynojo pelno augimo rodiklis2006 =(3031000-3855000)/3855000=-0,2137 Grynojo pelno augimo rodiklis2007 =(3016000-3031000)/3031000=-0,0049 Stebime rodiklių reikšmes, kurios yra neigiamos, nors ankstesnis rodiklis liudijo apie pardavimų augimą, tačiau matome, kad grynojo pelno augimo rodiklis yra neigiamas. Perspektyvoje šis dydis turėtų tapti teigiamas, nes 2007 m. jis kinta į gerąją pusę, lyginant su ankstesniais metais, tačiau kolkas vertinimas yra neigiamas. Turto augimo rodiklis = (turtas metų pabaigoje – turtas metų pradžioje)/turtas metų pradžioje Parodo kaip per ataskaitinį laikotarpį kito įmonės turimas turtas. Turto augimo rodiklis2006 = (93160000-71187000)/ 71187000=0,3087 Turto augimo rodiklis2007 = (94593000-93160000)/ 93160000=0,0154 Turto išaugimas turi būti proporcingas pardavimų ir pelno augimui. AB „Klaipėdos baldai“ turto augimo rodiklis per nagrinėjamus du metus neturi augimo tendencijos, atvirkščiai, jis mažėja, vadinasi 2007-aisiais bendrovės turtas sumažėjo. Vertinimas yra neigiamas. Nuosavo kapitalo augimo rodiklis = (nuosavas kapitalas metų pabaigoje – nuosavas kapitalas metų pradžioje)/nuosavas kapitalas metų pradžioje Parodo kaip per ataskaitinį laikotarpį kito įmonės nuosavas kapitalas. Nuosavo kapitalo augimo rodiklis2006 = (56363000-45594000)/ 45594000=0,2362 Nuosavo kapitalo augimo rodiklis2007 = (59580000-56363000)/ 56363000=0,0571 Nuosavo kapitalo augimo rodiklio reikšmė bendrovėje mažėja. Vadinasi, nuosavas kapitalas neauga bendrovėje. Skolų augimo rodiklis: Skolų augimo rodiklis = (skolos metų pabaigoje – skolos metų pradžioje)/skolos metų pradžioje Skolų augimo rodiklis2006 = (36797000-25593000)/ 25593000=0,4378 Skolų augimo rodiklis2007 = (35013000-36797000)/ 36797000=-0,0485 Trumpalaikių skolų augimo rodiklis = (trumpalaikės skolos metų pabaigoje – trumpalaikės skolos metų pradžioje)/trumpalaikės skolos metų pradžioje Trumpalaikių skolų augimo rodiklis2006 = (25705000-17389000)/ 17389000=0,4782 Trumpalaikių skolų augimo rodiklis2007 = (25380000-23944000)/ 23944000=0,05997 Ilgalaikių skolų augimo rodiklis = (ilgalaikės skolos metų pabaigoje – ilgalaikės skolos metų pradžioje)/ilgalaikės skolos metų pradžioje Ilgalaikių skolų augimo rodiklis2006 = (11092000-8204000)/8204000=0,3520 Ilgalaikių skolų augimo rodiklis2007 = (9633000-12853000)/ 12853000=-0,2505 Rodikliai parodo kaip per ataskaitinį laikotarpį kito įmonės skolintas kapitalas. Stebime, kad skolos mažėja, tai parodo 2007 metų dviejų iš trijų rodiklių neigiamos reikšmės ir trumpalaikių skolų augimo rodiklio gerokai sumažėjusi reikšmė lyginant su ankstesniais metais. Vertinimas yra teigiamas, nes daug įsiskolinusi įmonė rizikuoja nepadengti įsiskolinimų (žinoma, labai mažas įsiskolinimas liudija apie neišnaudojamas galimybes ir taip pat yra vertinamas neigiamai). Išnagrinėję augimo rodiklius AB „Klaipėdos baldai“ matome, kad pardavimams augant grynojo pelno, turto augimo rodikliai tendencingai mažėja. Galime teigti, kad bendrovės augantys pardavimai yra nuostolingi bendrovei. Bendrovės finansiniai ištekliai nėra panaudojami tinkamai. Teigiamas vertinimas būtų dėl skolų mažėjimo per stebimus du metus. Rinkos vertės rodikliai Šie rodikliai parodo įmonės vidinės veiklos ir rinkos tarpusavio ryšį bei rinkos požiūrį į įmonės veiklą. Pagrindiniai rinkos vertės rodikliai šie: Pelnas akcijai = (grynasis pelnas – privilegijuotųjų akcijų dividendai)/paprastųjų akcijų skaičius Parodo kiek pelno tenka vienai akcijai. AB „Klaipėdos baldai“ privilegijuotų akcijų neturi. Pelnas akcijai2006 = (3031000-0)/8166312=0,3712 Pelnas akcijai2007 = (3016000-0)/8166312=0,3693 Logiška, kad kuo didesnis pelnas tenka akcijai, tuo bendrovė veikia sėkmingiau. Stebiu, kad bendrovėje pelnas vienai akcijai yra mažokas, be to 2007-aisiais jis dar truputėlį sumažėjo. Tokios tendencijos vertinimas yra neigiamas, nes pelnas irgi mažėja. Kainos – pelno santykis = akcijos rinkos kaina/pelnas akcijai Parodo kiek investuotojas nori mokėti už vieną dabartinio pelno litą. Santykis tuo didesnis, kuo mažesnė įmonės rizika ir kuo geresnės pelno augimo perspektyvos. Akcijos kainą suradau akcijų biržos tinklapyje. AB „Klaipėdos baldai“ akcijos rinkoje kainavo: 2007 m. – 3 Lt, 2006 m. – 4,59 Lt, 2005 m. – 8,80 Lt. Matome, kad akcijos rinkos kaina tendencingai mažėja. Kainos – pelno santykis2006 = 4,59/0,3712=12,3653 Kainos – pelno santykis2007 = 3/0,3693=8,1235 Finansų literatūroje teigiama, kad santykis tuo didesnis, kuo mažesnė įmonės rizika ir kuo geresnės pelno augimo perspektyvos. Kuo aukštesnis rodiklis tuo rodiklio vertinimas yra geresnis. Tačiau labai aukštas rodiklis gali liudyti apie akcijų pervertinimą arba rinkos pernelyg optimistišką požiūrį į bendrovės perspektyvas. Per stebimus dvejus metus kainos – pelno santykis bendrovėje sumažėjo. Vadinasi įmonės rizika padidėjo, lygiai kaip ir sumažėjo pelno augimas. Akcijos buhalterinė vertė = nuosavas kapitalas/akcijų skaičius Parodo nuosavo kapitalo dalį, tenkančią vienai paprastajai akcijai. Matome, kad 2007-aisiais akcijos buhalterinė vertė pakilo. Akcijos buhalterinė vertė2006 = 56363000/ 8166312=6,9019 Akcijos buhalterinė vertė2007 = 59580000/ 8166312=7,2958 Kainos – buhalterinės vertės santykis = akcijos rinkos kaina/akcijos buhalterinė vertė Rodo kiek investuotojas moka už vieną turto litą, kurį jis teoriškai gautų įmonę likviduojant. Kainos – buhalterinės vertės santykis2006 = 4,59/6,9019=0,6650 Kainos – buhalterinės vertės santykis2007 = 3/7,2958=0,4112 Rodiklis yra dažniausiai naudojamas, kai bendrovė dirba nuostolingai ir kainos – pelno akcijai santykis netenka prasmės. Parodo, kiek investuotojas moka už vieną turto litą, kurį jis teoriškai gautų įmonę likviduojant. Kuo šis rodiklis yra aukštesnis tuo yra geriau. Matome, kad 2007-aisiais šis bendrovės rodiklis sumažėjo, vertinimas yra neigiamas. Rinkos kainos ir pardavimų santykis = akcijos rinkos kaina/įmonės pardavimai vienai akcijai Rodiklis tinka analizuojant įmonę, kai ji negauna pelno ir nemoka dividendų. Kuo didesnis pardavimų ir akcijos rinkos kainos santykis ir jo augimas, tuo didesnė tikimybė, kad įmonė taps pelninga. Tačiau matome, kad per dvejus stebimus metus šis rodiklis sumažėjo, vadinasi bendrovei tapti pelninga yra kliūčių. Rinkos kainos ir pardavimų santykis2006 = 4,59/(119512000/8166312)=0,3136 Rinkos kainos ir pardavimų santykis2007 = 3/(154330000/8166312)=0,1587 Dividendų išmokėjimo rodiklis = dividendai akcijai/pelnas akcijai Rodiklis parodo, kokia pelno dalis yra skirta išmokėti akcininkams dividendais. Dividendų išmokėjimo rodiklis2006 = 0 Dividendų išmokėjimo rodiklis2007 = 0 Kadangi per nagrinėjamus metus įmonė dividendų nemokėjo, rodiklio apskaičiuoti ir įvertinti negalime. Bankroto rizikos analizės metodai Kiekybiniai bankroto rizikos nustatymo metodai Bankroto rizikai analizuoti plačiausiai taikomas Altmano metodas: Tam tikrai šaliai ir laiko intervalui sudaromas įmonės finansinių rodiklių, reikšmingiausių bankrotui prognozuoti, rinkinys. Tarkime, yra N tokių rodiklių. Remiantis tyrimų statistikos duomenimis N-matėje erdvėje, kurią sudaro išskirtini rodikliai, sudaroma hiperplokštuma, geriausiai atskirianti sėkmingos įmones nuo bankutavusių įmonių. Šios hiperplokštumos lygtis: (1) Čia Ki – buhalterinės atskaitomybės rodiklių funkcijos, ai – analizės metu gauti svoriai. Lygiagrečiai perkeliant plokštumą (1) matyti, kad persiskirsto sėkmingų ir nesėkmingų įmonių, piklausančių tam tikroms šia plokštuma padalytoms sritims, skaičius. Atitinkamai galima nustatyti slenksčių normatyvus (kriterijus) Z1 ir Z2: jei Z

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!