Riteriškumo samprata: kova už gėrį ir savęs įveikimas

Riterinė literatūra – tai literatūra, kurioje gausu gražiausių, užburiančiu savo originalumu pasakojimų apie įvairiausius nuotykius, riterius, karalius, mylimuosius ir mylimąsias. Šie literatūriniai pasakojimai yra unikaliausias būdas bent mintimis pakliūti į tuos žavius damų ir riterių pilnus viduramžius, kurie šiandien yra visiška nepasiekiamybė, kaip tiesiog išlikęs laiko ženklas su tam tikrais mums žinomais, bet nepažintais aspektais. Vienas tokių riterinių kūrinių yra prancūzų rašytojo, pedagogo ir istoriko Žozefo Bedjė garsusis veikalas „Romanas apie Tristaną ir Izoldą“. Būtent šiame romane gausu viduramžių laikotarpio fragmentų bei kovos už gėrį temos fragmentų. Tad šioje kalboje kalbėsiu apie šį kūrinį ir papasakosiu, kaip kovos už gėrį tema reiškiasi jame.
Kova už gėrį Žozefo Bedjė romane atsiskleidžia per paties pagrindinio veikėjo Tristano įsipareigojimus ir vaizduojamas kovas. Tristanas kūrinyje akcentuojamas kaip riteris, kuris išmokytas svarbiausių riteriškų aspektų, padeda kitiems. Šie Tristano įsipareigojimai buvo tarnauti karaliui Markui. Pats Markas jį mato kaip savo sūnų ir laiko savo dešiniąja ranka, taip pat labiausiai patikimu žmogumi. Tristano pagrindiniais darbais kūrinyje iškyla jo kova su Morholtu, kad išlaisvintų karalių nuo skolų ir grąžintų jam garbę, o dar vėliau, iškyla pagrindinis ir labiausiai kūrinio detales supinantis Tristano, kaip riterio kovos už gėrį aspektas. Karaliaus Marko paprašytas, Tristanas iškeliauja ieškoti jam žmonos, kurią radęs kaunasi su slibinu. Šie kovų fragmentai tik maža dalis Tristano įsipareigojimų, tačiau jie gana tiksliai nusako ir parodo, kad Tristanas buvo pasirengęs kovoti už tai, kas jam svarbu ir reikšminga. Tai ne šiaip kovos, o kovos, įprasminančios Tristano, kaip gero riterio, besinaudojančio visomis savo riteriškomis savybėmis, riteriškumą, atsidavimą savo įsipareigojimams, kurių pagrindinis yra ne tik tarnauti karaliui, bet ir tarnauti nesipriešinant, parodyti savo atsidavimą ir ištikimybę, ginti nuskriaustuosius. Taigi, kova už gėrį Žozefo Bedjė romane atsiskleidžia per paties pagrindinio veikėjo įsipareigojimus karaliui ir sau, kaip riteriui, bei kūrinyje aprašomas Tristano kovas, kuriomis jis siekė įveikti riteriškus tikslus.
Kova už gėrį taip pat...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!