Riteris ir riteriškumas. Kova už gėrį

10kl. kalbėjimo tema

Riteris ir riteriškumas. Kova už gėrį.

Riteriai – tai VIII a. Europoje atsiradęs socialinis ir kultūrinis didikų karių sluoksnis, turėjęs savo garbės kodeksą, apibrėžiantį pavyzdinio riterio elgesio taisykles. Visą riterių gyvenimą ir jų vertybes puikiai atspindi viduramžiais suklestėjęs kurtuazinės literatūros žanras - riterių romanai, kurie buvo skirti kilmingai publikai ir vaizdavo drąsius, pasiaukojančius, kovojančius už gėrį herojus. Riteriniai romanai žavi jiems būdingais fantastikos, nuotykių, meilės temos motyvais. Apie didvyriškus riterių žygius už gėrį pasakojama ir prancūzų rašytojo, pedagogo ir istoriko Žozefo Bedjė kūrinyje “Romanas apie Tristaną ir Izoldą”, sukurtame remiantis viduramžiais paplitusia keltų legenda.

Pasaulyje nuolat vyksta kova tarp gėrio ir blogio. Nuo pat seniausių laikų iki dabar yra sekamos pasakos, kuriamos istorijos, statomi filmai, kurių siužetuose dažniausiai susitinka dvi priešingos jėgos - gėris ir blogis, šviesioji ir tamsioji pusės, geras ir blogas veikėjai. Atrodo, kad ta kova už gėrį yra niekad nesibaigianti ir kad visais laikais žmonėms reikia didvyrių, kurie juos gintų ir gelbėtų. Būtent toks didvyris yra pagrindinis Žozefo Bedje romano veikėjas Tristanas, pasižymintis visomis riteriui būdingomis savybėmis: narsa, kilnumu, ištikimybe savo karaliui, silpnesniųjų ir skriaudžiamųjų gynimu. Romane kova už gėrį atskleidžiama per Tristano riteriškus poelgius, jo žygius ir kovas. Tristanas yra tikras riteris, kuris drąsiai priima iššūkius ir vardan gėrio stoja į kovas su baimę keliančiais priešininkais. Jis vienintelis nepabūgsta kovos su airiu Merholtu, kuris yra „stipresnis už keturis tvirtus vyrus“ ir turi užnuodytą kalaviją ir narsiai nukauna slibiną, pražudžiusį ne vieną riterį, įveikia milžiną Urganą Gauruotąjį ir padeda kunigaikščiui Hoeliui susigrąžinti valdžią. Tokiais savo poelgiais Tristanas įrodo, kad gėriui reikia drąsos, kad „nė į vieną kraštą neateina gerovė be žygdarbio“, kad norėdamas kažko pasiekti turi išdrįsti stoti į kovą prieš sunkumus.

Tristano kovose už gėrį atsiskleidžia ne tik drąsa, bet ir dar viena viduramžių riteriams būdinga savybė - tai ištikimybė bei klusnumas savo valdovui. Tristanas nuoširdžiai rūpinasi karaliaus Marko gerove ir jo reikalais. Jis iš tiesų jaučia pareigą padėti savo valdovui, todėl, kad išvaduotų savo valdovą nuo skolos mokėjimo, jis stoja į kovą su airiu Morholtu. Vėliau, norėdamas įrodyti savo atsidavimą ir nesavanaudiškumą, jis išvyksta ieškoti karaliui žmonos, nors žino, kad ieškojimai bus pavojingi, kad teks rizikuoti gyvybe. Dėl karaliaus jis stoja ir į kovą su slibinu. Netgi pabėgęs ir besislapstydamas miške su Izolda, jis nejaučia karaliui Markui pykčio, nesiekia keršto už tai, kad jį ir jo mylimą moterį be teismo norėjo sudeginti, kad jie yra priversti slapstytis ir vargti miške. Atrodo, kad Tristanas gailisi išgėręs užburto gėrimo ir taip privertęs kentėti ne tik save ir Izoldą, bet ir karalių. Jis vis tiek jaučia pagarbą savo dėdei ir karaliui Markui, ir yra net pasiruošęs grįžti ir vėl jam ištikimai tarnauti, jeigu tik karalius leistų. Toks atsidavimas jį priglaudusiam ir globojusiam karaliui rodo kokia svarbi vertybė Tristanui yra riterio ištikimybė.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!