Riteris ir riteriškumas (kalba)

Riteris ir riteriškumas

Riteris jau nuo pat mažų dienų figūruoja žmogaus gyvenime kaip ypač svarbus, drąsus asmuo, kuris gina nuskriaustuosius ir ieško teisybės. Apie tokius vaizdinius dažnai sužinome iš literatūros, kurioje riteriai ir yra plačiai aprašomi, tačiau dažnai mes jį įsivaizduojame kaip rūstų, kurio pagrindinis darbas – karas. Vienoje gražiausių Joseph Bedier viduramžių legendų apie Tristaną ir Izoldą išryškėja kitoks riterio idealas. Riteris turėjo mokėti ne tik gerai kautis, bet ir šokti, dainuoti, groti kokiu nors instrumentu, būti mandagus, išauklėtas, privalėjo itin gražiai elgtis su damomis. Riterio priedermė buvo tarnauti visoms moterims, bet ypač savo išrinktajai, kuri buvo vadinama riterio širdies dama.

Visų pirma Legendoje apie Tristaną ir Izoldą pasakojama, apie be galo narsų jaunikaitį Tristaną, kuris atliko be galo daug narsių žygdarbių, įvairiose karalystėse. Jis tapęs našlaičiu, gyvena Kornvale savo dėdės, seno karaliaus Marko dvare. Markas labai jį myli, juolab kad Tristanas dvikovoje yra nužudęs jo priešą, airių riterį Morholtą ir taip Tentagalį išvadavo nuo senos skolos Airijai, tačiau kovojant prieš rūstųjį riterį, pats liko sunkiai sužeistais užnuodyta ietimi. Jį sugebėjo pagydyti tik Airijos ponia Izolda Auksaplaukė, kuri norėjo Tristano mirties. Tristanas, tik pasveikęs spruko iš Airijos, kad jo neatpažintų ir nenužudytų.

Kita vertus kitas jo svarbus žygdarbis buvo kaip dvi kregždės Karaliui Markui atnešė auksiaplaukės Izoldos plauką, o Tristanui buvo paskirta užduotis ją surasti. Tristanas, pamates plauką tuoj pat suskubo plaukti į Airiją. Atvykęs į Airiją, sužinojo, kad gali gauti mergelę, kai nužudys pabaisą. Riteris nepabūgo pabaisos ir ruošėsi ją nugalėti. Po ilgos sunkios kovos jis smogia kalaviju pabaisai į nasrus: kalavijas susminga visas ir perskrodžia pusiau jai širdį. Pabaisa paskutinį kartą baisiai suriaumoja ir padvesia. Kaip įrodymą, kad Tristanas nugalabijo slibiną, jis pasiėmė kartu pabaisos liežuvį, kuris įkaitęs nuo Tristano kūno ėmė skleisti nuodingus dūmus. Jis apsinuodijęs nuodingais dūmais griuvo kaip negyvas į aukštą žolę, netoli kūdros. Jį surado Izolda ir antrąsyk išvadavo iš mirties nasrų. Bet tik supratusi, jog tai Tristanas, kuris nužudė jos dėdę Morholtą, panoro jį nugalabyti. Tristanas perkalbėjo gražuolę ir ji nenuždė jo. Tristanas suradęs ir iškovojęs Izoldą Auksaplaukę, ruošėsi plaukti antgal į savo žemę. Plaukdami Izolda su Tristanu išgėre žolėtąjį vyną, kuris buvo aistra, gailus džiaugsmas ir begalinis sielvartas, ir mirtis. Jų širdys susiliejo amžiams, ta meilė niekad nebeišblės. Parplaukę į Tentagalį, Tristanas, kaip riteris, kris privalo tesėti duotą žodį, perdavė Izoldą Karaliui Markui. Tristanui kartu su Izolda nepavyko nuo visų nuslėpti savo karštos meilės. Baronai pastebėjo, Tristano ir Izoldos meilę ir išdavė juos Karaliui Markui. Karalius jais netikėjo, bet dėl šventos ramybės išvijo Tristaną iš pilies. Isimylėjaliai nebegalėjo pasimatyti, bet gudrusis riteris Tristanas, atranda slaptą būdą susimatyti su Izolda. Baronai vis nenustoja jų persekioti. Bet visa tai perniek, nes Tristanas vis išsisuka savo apdairumu. Vėliau Karalius Markas susitaikė su Tristanu ir leido jam grįžti pilin. Bet ar ilgai jie išlaikys meilę paslaptyje? Deja, meilės nenuslėpsi. Markas pastebėjęs riterį Tristaną su Izolda nuteisė myriop be teismo, bet vėl jie gudriai išsivadavo, jiems padėjo aukščiausiasis Dievas. Sargybiniai vesdami Tristaną link laužo, kur turėjo Tristanas gyvas sudegti, ėjo pro koplyčią ir Tristanas pasiprašė paskutinį kartą pasimelsti koplyčioje. Riteris Trisanas norėjo garbingai mrti, gavęs leidimą bėgo per koplyčią, pro altorių, šoka prie lango, atidaro jį ir šoka žemyn ant akmenų. Tardamas: „Verčiau kristi ant akmenų, nei mirti ant laužo tokios minios akivaizdoje“ . Jis bėgo į laukus, laukuose jį pasivijo Gorvenalis jo mokytojas. Ir šį kartą Tristanui Dievas padejo, jo mylimoji Izolda nebuvo sudeginta, ji buvo atiduota raupsuotusiems. Tristanas su Gorvenaliu ją išvadavo iš raupsuotojų rankų ir trise pasislėpė Morua girioje. Bėgant laikui juos užklupo medininkas ir Karaliui parodė, kur jie. Karalius norėjo juos nugalabyti bet pamatė, kad Tristanas laikosi riterio žodžio,nes jų lūpos nesiliečia ir kad tarp jų guli nuogas kalavijas, tai yra skaistybės laidas ir sargas. Tuomet Karalius atleido jiems. Karalienė Izolda grįžo į karalystę o Tristanas turėjo išvykti iš Tentagalio

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!