Riteriai ir jų vertybės viduramžiuose bei šiomis dienomis. Ar yra išlikusių riterių šiuolaikiniame pasaulyje?

Riteriai ir jų vertybės viduramžiuose bei šiomis dienomis. Ar yra išlikusių riterių šiuolaikiniame pasaulyje?

„Nes garbingai mirti yra daug geriau, nei gyventi sugėdintai“ – tai žodžiai, ištatuiruoti kiekvieno riterio širdyje. Viduramžiais, datuojamais nuo Antikos iki Naujųjų laikų, buvo labai svarbus riterio kultas. Riteris buvo suvokiamas kaip ginkluotas aukštesniųjų luomų pavaldinys, daug keliavęs ir atlikęs įvairius žygdarbius. Todėl riterį buvo galima lyginti su tokiu ypatingu žmogumi, kurio darbai ir elgesys atspindi visas svarbiausias moralines vertybes. Tačiau daugeliui iškyla klausimas: kokie vis dėlto buvo viduramžių riteriai ir kokiomis vertybėmis vadovavosi? Ar šiuolaikiniame pasaulyje visgi yra išlikusių riterių?

Viduramžių laikotarpiu kultūroje vyravo ir stipri riterystės samprata, kurios centras – kilnūs riteriai, žavintys savo fiziniais gebėjimais, moralinėmis bei dvasinėmis vertybėmis. Riterio idealą, kone tobulai, išreiškia viduramžių riterinio romano „Tristanas ir Izolda” herojus Tristanas. Tai riterinis romanas, kuris tarsi papildo riterio paveikslą naujais bruožais. Vadovaujantis Tristato paveikslu, riteriai turėjo mokėti ne tik kovoti ir gerai valdyti kalaviją, bet ir jodinėti, šokti, dainuoti, groti kokiu nors instrumentu, rašyti eiles, pagarbiai elgtis su damomis ir vadovautis kitomis riterio garbės kodekso taisyklėmis. Romane daug dėmesio skirta veikėju jausmams, kuriais puikiai atsiskleidžia Tristano dvasinės bei moralinės vertybės – riterio vertybės. Kūrinyje jis akcentuojamas kaip riteris, kuris išmokytas svarbiausių riteriškų nuopelnų: drąsos, garbės, atsakingumo, narsumo, ištikimybė valdovui, pareigingumo. Legendoje Tristanas tęsi savo pažadą ir išvyksta ieškoti karaliui Markui sužadėtinės, nugalėjęs baisųjį slibiną, karalitę Izoldą parveda Markui, taip parodydamas ištikimybę savo valdovui. Buvimas švelniu įsimylėjėliu ir subtilių jausmų parodymas – tai buvo neatsiejamos vertybės. Romano pradžioje Tristanas neturi damos, tad neatskleidžia savo jausmų, tačiau Tristano vertybės pasikeičia, kai, išgėręs meilės gėrimo, jis įsimyli Izoldą. Meilės jausmas toks stiprus, kad priverčia jį pamiršti pareigą senjorui ir krikščioniškosios moralės normas. Taigi, viduramžiuose Tristanas vaizduojamas kaip toks riteris, kuriam svarbiausia ištikimybė, meilė bei ryžtas aukoti savo gyvenimą dėl kitų. Kūrinyje jis įrodo visas šias savybes savo veiksmais. Jis - ištikimas karaliaus Marko riteris, kuris privalėjo pirmiausia būti ištikimas tiek savo paties idealams, tiek savo karaliui, kuriam tarnavo. Tai buvo pirminė ir pati svarbiausia riterio savybė.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!