Ilgaamžėje žmonijos politinėje istorijoje rinkimai buvo žinomi jau labai seniai. Jie buvo naudojami senovės Graikijos miestuose – valstybėse, o viduramžiais kai kuriose kraštuose būdavo renkami karaliai. Tačiau rinkimai, kuriuose dalyvauja visi valstybės piliečiai ir kurių rezultatai turi nepaprastai didelę svarbą visam vyriausybės ir jos politikos likimui, atsirado palyginti neseniai, tik 18 amžiaus pabaigoje – 19 amžiaus pradžioje, pradėjus įgyvendinti demokratinį valstybės valdymo būdą.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje iki 1789 metų revoliucijos, jeigu ir vykdavo rinkimai, tai visi gyventojai juose nedalyvavo, o pats atstovavimas buvo luominis. Visi luomai savo atstovus rinkdavo atskirai. Tuo tarpu nuo 1789 metų Prancūzijoje pirmą kartą rinkimų teisė buvo paskelbta valstybės piliečių teise, panaikinti luomai ir visi žmonės pripažinti lygūs prieš įstatymą.
Pagrindinis demokratinio valdymo principas yra tas, kad visa valdžia priklauso žmonėms, tautai. Tačiau tauta savo valdžią įgyvendina netiesiogiai, o per renkamus atstovus. Taigi rinkimų paskirtis ir yra demokratijos įgyvendinimas, tautos atstovų išrinkimas ir valstybės vyriausybės suformavimas. Rinkimų procedūros metu valstybės piliečiai – rinkėjai iš daugelio pasiūlytų kandidatų išsirenka tuos asmenis, kuriais labiausiai pasitiki ir kuriems suteikia teisę valdyti valstybę.
Savaime suprantama, kad valstybės vyriausybė gali būti sudaryta ir be rinkimų, tačiau tokiu atveju tos vyriausybės legitimumas bus pagrįstas jau ne demokratiškai išreikšta tautos valia, o kitokiais legitimumo užtikrinimo būdais, kaip, pavyzdžiui: tradicija, vado charizma ar net atvira prievarta. Tačiau tik rinkimų būdu sudaryta vyriausybė turi patį tvirčiausią pagrindą savo įteisintai valdžiai, savotišką neabejotinai teisėtos valdžios aureolę.
Kaip tik dėl to šiuolaikiniame pasaulyje rinkimai buvo pradėti plačiai naudoti ir tokiose valstybėse, kurių niekaip neišeina pavadinti demokratinėmis. Rinkimai dažnai iš demokratijos įgyvendinimo priemonės pavirsta savotišku spektakliu, propagandos kompanija, kurios tikslas ne tautos atstovų išrinkimas ir įteisinimas. Rinkimai yra patogus būdas nedemokratiškai vyriausybei vaizduoti visuomenės ir kitų valstybių akivaizdoje save kaip tikros demokratijos įsikūnijimą.
Tokių propagandinių rinkimų ryškiausias pavyzdys yra buvusioji Sovietų Sąjunga, kur iki 1985 metų vykdavę rinkimai atnešdavo stulbinančius rezultatus, nes už vieną...
Šį darbą sudaro 8238 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!