Riba tarp žmogaus ir žvėries V. Goldingo romane „Musių valdovas“ (kalba)

Riba tarp žmogaus ir žvėries V.Goldingo romane „Musių valdovas“

Nuo seniausių laikų žmonės susidūrę su kritine situacija, pasimeta savo gyvenime, nežino kaip elgtis ir kaip išsaugoti savo vertybes. Riba tarp virtimo iš žmogaus į žvėrį niekada nebuvo apibrėžta vienodai. Yra individų, kurie teigia jog riba tarp žmogaus ir žvėries gali būti peržengta labai greitai, kad tai nutiktų tereikia žmogų atskirti nuo civilizacijos ir tuomet jis pamirš visas savo puoselėtas vertybes ir žmogiškumą. Taip pat yra žmonių ,kurie teigia jog riba tarp buvimo doru, garbingu piliečiu ir žmogiškumo praradimo gali būti ne tokia ir trapi, ypač kai nepasiduodama kitų žmonių įtakai, užsiimama tau laimę teikiančia veikla, nors ir tuo pačiu metu patiriama daug vargo ir gyvenama žiauriomis sąlygomis. Tad kyla klausimas, kokia yra riba tarp žmogaus ir žvėries?

Pirmiausia norėčiau pasakyti tai kad riba tarp žmogaus ir žvėries gali būti labai trapi. Žmogus atskirtas nuo civilizacijos labai greitai gali pamiršti savo visą gyvenimą puoselėtas vertybes. Susidūrus su ekstremaliomis sąlygomis žmogus bandydamas kovoti už savo gyvybę dažniausiai pamiršta visus savo įsitikinimus ir pradeda elgtis pagal savo žmogiškuosius instinktus, kurie verčia daryti bet ką, kad tik išgyventi. Apie tai rašoma XX amžiaus anglų romanisto, alegoriniame romane „Musių valdovas“. Kūrinyje pasakojama apie karo metu bažnytinio choro berniukus, kurie sudužus lėktuvui, atsiduria negyvenamoje saloje. Čia puikus klimatas, daugybė vaisių ir nė vieno suaugusiojo. Naujieji salos gyventojai, slėpiningo grožio pakerėti, aikčioja iš susižavėjimo. Juos jungia draugystė, bendri troškimai. Jie stato šėtras ir budi prie laužo, kad dūmus pastebėtų praplaukiantys laivai. Tačiau po kurio laiko vaikai nesijausdami saugiai pradeda bijoti paslaptingo žvėries, kuris visus baugina naktį ir neleidžia miegoti. Dalis jaunuolių grupės atsiskiria ir tampa medžiokliais – pasismailinę medines ietis jie pradeda ne tik medžioti šernus, bet ir tykoti žvėries, kurį žada negailestingai nudobti. Jie lyg kvaitulio apimti įnirtingai sukasi ratu, skanduodami: “Nudobk žvėrį! Perpjauk gerklę! Liek jo kraują!”. Tai puikus pavyzdys, kaip žmogus atskirtas nuo civilizacijos ir privertas stengtis išgyventi pamiršta savo svarbiausias vertybes ir po truputį praranda savo žmogiškumą. Taigi, necivilizuotoje aplinkoje riba tarp žmogaus ir žvėries yra labai pažeidžiama.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!