Renginio scenarijus: kompozicija Pauliaus Širvio atminimui

Aivaras: Aš beržas.
Su plieno dalgiu
Ant peties
Ir audrą,
Ir giedrą,
Ir viską praūžęs –
Girdžiu aš
]tyliais vakarais,
Kaip skleidžiasi
Naktys
Žalioj mėnesienoj
Baltųjų aušrų p
Pumpurais
Purienos
Kaip taurės
Auksinės
Sudužę –
Nukrito
Po kojom
Iš mano širdies.
Žilvinas: Aš viską praūžęs,
Rūkais užsirūkęs,
Geriu
Žalią vyną
Nakties.
Geriu
Žalią tylą,
Geriu
Žalią šilą.
Geriu
Ir apsvaigęs
Einu.
Aivaras: Ateik, -
Apkabinsiu,
Į širdį priimsiu
Papuošiu
Žvaigždėtais
Nakties auskarais.
Praeisi
Pro šalį,
Kaip laimė
Praeina, -
Nekeiksiu
Aš savo lemties –
Aš beržas.
Lietuviškas beržas
Su plieno
Dalgiu
Ant peties.
Vaikinas atsistoja veidu į žiūrovus. Atsisuka Sigita ir skaito savo eilėraštį:
Nulingavo,
Nusinešė
Saulę
Tolimi
Vaivoriniai
Miškai.
Krinta lapai –
Pageltę,
Numirę
Laiškai.
Krinta,
Krinta
Kaip grumstai
Ant karsto
Širdį varsto
Kraupus graudulys.
Stoviu aš
Kaip Čiurlionio
Legendų
Šaulys.
Po mirguoju
Žvaigždynų šalmu
Tiesia toliams
Rankas
Obelis –
(Sigita susikimba su Aivaru rankomis)
Išsiilgus
Nuoga,
Į mane panaši
Laukimu.
Aivaras:
Aš taip laukiu.
Taip laukiu
Ateinant
Kažko,
Ligi galo
Atvėręs duris,
Atsisuka Rasa:
Tuštuma.
Nykuma
Nors užklystų
Vagis
Bent kuris.
Kaip ilga,
Kaip ilga,
Vieniša
Ir vėjuota
Naktis.
Užu lango
Galanda - -
Gal man?
Savo dalgį
Mirtis.
Rasa uždeda ranką ant Sigitos ir Aivaro susikibusių rankų ir švelniu balsu skaito toliau:
Žiba, spindi
Viena
Kelrodėlė
Žvaigždė -
Prieina prie Žilvino ir padeda ranką ir galvą ant peties:
Tolimoji
Klajūno viltis.
Aivaras:
Aš taip laukiu
Taip laukiu
Atvėręs duris.
Žilvinas ant žodžių „Tu ir vėl ateini“ žiūri į Daivą. Daiva atsisuka ir vaikinas eina jai už nugaros, sustoja nugaromis, susikimba rankomis ir kapojant žodžius sukasi aplink.
Tu ir vėl
Ateini.
Ateini
Iš anapus
Kur nusinešė
Saulę
Miškai.
Ateini
Ir šypsaisi Kaltai
Ir mieguistai
Kažkaip.
(eina pas Inga ir kartoja ta patį judesį ir sako eilėraštį toliau)
Virpa pirštai
Kaip rožiniai
Žiedlapiai
Trapūs.
Paskubom
Žvaigždeles
Atsagstai.
Ir vediesi
Vaivorykščių
Tiltais (grįžta pas Daivą)
Anapus...
Daiva deda galvą vaikinui ant peties
Ir alsuoji,
Alsuoji
Karštai.
Daiva: (džiugiai)
Skleidžias
Pasakai
Kopos supiltos
Ir...
Bedugnė
Gelmė!
Tik tu jos
Nematai.
Užsimerkus
Eini.
Žilvinas: (su šiais sakomais žodžiais rankos kils į viršų)
- Nuodėmė -
Ne dėmė, -
Man sakai.
(sukasi veidais vienas į kitą) ir sako abu:
Einam ten,
Kur nusinešė
Saulę
Miškai.
Inga įlenda i Daivos ir vaikino tarpą ir skaito savo eilėraštį:
Tu likai
Amžinai
Ten, anapus,
Kur nusinešė (Daiva ir vaikinas prieš tai žiūrėję į Ingą dabar atsisuka profiliu į žiūrovus)
Saulę
Miškai.
Liko meilė
Kaip vienišas
Kapas.
Ten ir tu
Be dėmės
Palikai.
Nesugrįšiu
Daugiau
Ten vaivorykščių
Tiltais aukštais.
Saugo paslaptį
Mažas namelis
Su visais (paima ir praskiria Daivos ir Žilvino delnus)
Pažadais
Užmirštais.
Visi pradeda pinti pynę ir Daiva pradeda pirma dainuoti „Aš lauksiu prie Vilniaus, paskui įsitraukia visi
Aš lauksiu
Prie Vilniaus,
Prie pasakų miesto,
Kur teka Neris
Su žara.
Aš lauksiu
Prie Vilniaus
Vilnijančio Vilniaus
Tavęs,
Mano meile,
Tyra.
Visi sustoja porom veidas viena į kitą, viena mergina laiko rankoje laivelį, ir žaidžia su jais:
Nerie,
Nešk laivelį.
Nenešk
Ti pro šalį,
Nenešk
Mano meilės gilios.
Tik neški
Pro šalį
Viliokę mergelę
Plukdyki
Tu ją atgalios.
Merginos ir Žilvinas vėl pina pynę ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!