Renesanso menininkai: Leonardas da Vinčis, Mikelandželas, Rafaelis

( pranc. Renaissance – atgimimas) – tai klasikinės antikos dvasios atgimimas menuose, svarbus pereinamasis laikotarpis nuo viduramžiais vyravusių Religinių prie pasaulietinių kultūros formų. Tai yra savęs pažinimo ir grįžimo prie savo ištakų reiškinys. Jau ankstyvaisiais viduramžiais, Karolio Didžiojo laikais ar XII a. būta įvairiausių renesansų. Renesansą traktuodami kaip pasaulinės kultūros reiškinį, rasime jį ir už Vakarų Europos ribų: Bizantijoje, islamo kraštuose ir net Tolimuosiuose Rytuose.
Renesansas, iš esmės pakeitęs estetinį ir intelektualinį Europos klimatą, apėmė laikotarpį tarp gotikos ir baroko. Jis atsirado Italijoje ir pasklido visur, kur tik siekė Italijos įtaka.
Tarp kultūros ir meno istorikų nėra vieningos nuomonės, kada baigiasi viduramžiai ir prasideda renesansas. Šių dviejų epochų riba stumdoma tai į vieną, tai į kitą pusę. Istoriškai Italijoje renesanso menas skirstomas į periodus:
• Protorenesansas (XIII a. pab. – XIV a.);
• Ankstyvasis renesansas (XV a.);
• Brandusis renesansas (XV a. pab. – XVI a. pr.);
• Manierizmas (XVI a. vid.)
Antikos atgaivinimas neatsitiktinai prasidėjo Italijoje. Žymiausias pakitimas XII ir XIII amžiuje buvo Italijos miesto – valstybės iškilimas. Miestų laisvę gyventojai gynė nuo popiežių ir imperatorių. Aukštuomenė buvo linkusi save įsivaizduoti „konsulais“ ir „patronais“ , o patį miestą – „naująja Roma.“
Skirtingoms miestiečių grupėms antikos atgaivinimas turėjo skirtingą prasmę. Savaip jis buvo suprantamas ir didžiausiuose miestuose: Florencijoje, Romoje, Venecijoje. Renesansas labiau reiškėsi ne kaip apibrėžtas stilius, o kaip gyvenimo būdas. Atsižadėjus griežtų viduramžių nuostatų ir saitų, renesansas atrado žmogų. Naujas sąjūdis pradėjo keisti viduramžišką požiūrį į kūrybą, nes humanistų ir menininkų idealu tapo universalus antikos žmogus, galįs valdyti bet ką.
MENAS
Menuose viešpatavo harmonija, formos, spalvos ir kompozicijos pusiausvyra. Renesanso menas randa archetipus1 ne sukurtoje, o kuriančioje gamtoje. Menininkas privalo prisiderinti prie kūrybos veiksmo, laisvosios kūrybinės veiklos. Nors ir rafinuota, plastinė išraiška dažnai sudaro „pasaulio pradžios“ įspūdį. Realizmas, nors ir prasiskyrė kelią per Renesansą, nebuvo jo pradžia: jis buvo vienas jo padarinių ir išliko kaip specifinis idealas tik daug...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!