Renesansinė muzikinė kultūra

Renesansas atsirado Italijoje ir ten gyvavo XIV – XVIa. Kitose Vakarų ir Centrinėse Europos šalyse tęsėsi nuo XV iki XVIIa. Renesanso terminą, reiškiantį tam tikros kultūros atgaivinimą, atgimimą, pirmasis pavartojo italų dailininkas Dž. Vazaris 1550m. veikale „ Žymiųjų italų architektų, tapytojų, skulptorių gyvenimai.“ Muzikologijoje Renesanso terminą imta vartoti nuo XIXa.
Renesansas - Europos meno istorinis stilius, gyvavęs tarp viduramžių gotikos ir Naujųjų amžių Baroko. Jis bendras visoms to meto meno rūšims. Jo esmę apsprendžia humanistinė pasaulėžiūra, kultūros ir meno pasaulietiškėjimas, ryšiai su Antikos menu.
Antra vertus Renesansas – stilistiškai nevienalytė epocha: šalia pasaulietinio klesti bažnytinis menas, šalia realistinio – mistinis. Na, ir trečia vertus, Renesanso menas evoliucionuoja: išaugęs iš viduramžių tradicijų, jis savo saulėlydyje atveria naujos epochos – Baroko – vartus.
Apie muzikinio Renesanso istorines ribas yra įvairių nuomonių. Labiausiai paplitusi: Renesansas muzikoje prasidėjo XVa. viduryje. Tuo metu pradeda reikštis anglų ir Nyderlandų muzikinio Renesanso pradininkų Dž.Dansteiblo ir G.Diufai veikla, formuotis Nyderlandų polifoninė mokykla, renesansiškasis harmonijos ir grožio muzikoje idealas, griežtojo polifoninio stiliaus normos, perėjimas prie tolygaus, skambaus ir melodingo, taip vadinamo, eufoninio kontrapunkto (gr. eufonija – muzikos garsų darna). Renesasnso muzikoje pabaiga – XVIa. Tuo metu dar gyvuoja Romos ir Venecijos polifoninės mokyklos, baigiasi Palestrinos, Laso, Dž.Gabrieli, prasideda vėlyvųjų madrigalistų ir pirmųjų operų autorių kūryba. Nutolstama nuo muzikinio Renesanso principų: homofoninė faktūra, kontrasto principas ir t.t.
Renesanso stilius muzikoje formuojasi ir nyksta laipsniškai, bet tai vyksta geografiškai netolygiai. Italijoje Renesanso stiliaus tendencijas matome jau XIVa., Ars nova metu, o XV amžiaus Nyderlandų polifonistų kūryboje, kaip ir apskritai Šiaurės Europoje, dar tebegyvuoja viduramžių muzikos tradicijos.
Renesanso stilių muzikoje, kaip ir kituose menuose, suformavo naujosios visuomenės estetinės pažiūros ir estetiniai poreikiai.
1. Estetinis idealas. Renesansui buvo artimas Antikos estetinis idealas. Tai visų pirma – graži, protinga, gyvenanti pilnavertį gyvenimą asmenybė; pasaulio įvairovė ir harmonija. Renesanso piliečiui ir menininkui gražu tai, kas harmoninga, simetriška, raišku, saikinga. Apibendrinant galima...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!