Religinė žmogaus patirtis, gerinant gyvenimo kokybę

Žmogaus gyvenimas- ne kažkoks biologinis atsitiktinumas, bet Dievo kūrybos rezultatas. Dievas savo valia, pašaukia žmogų į gyvenimą. Iš pradžios knygos žinome, kad Dievas sukūrė mus pagal savo atvaizdą ir panašumą. Panašumas turimas omenyje ne tik fizinis. Dieviškumo esminiai bruožai: kūryba ir laisvė. Dievas yra kūrėjas ( dangaus ir žemės sutvėrėjęs) ir savo pasirinkimuose laisvas. Žmogus irgi turėtų būti panašus į Dievą šiais savo bruožais: kurti materialines gėrybes, bet nepamirštant savikūros, gražių tarpasmeninių santykių –Gėrio kūrėjas.
Dievas sutvėrė žmogų laisvą, jis visada gali rinktis gėrį arba blogį. Jis žmogui nepaskyrė gyventi konkrečios vietos kaip paukščiui ar žuviai, neįdavė ( biologine prasme jokio ginklo – greitų kojų, pastabių akių, šilto kailio, aštrių akių). Paleido žmogų į žemę nuogą, silpną – įdavęs vienintelį ginklą, išskiriantį jį iš gyvosios gamtos – protą. Vadinasi, mūsų protas turi ieškoti Dievo. Net XVIII amžiaus švietėjas, agnostikas I. Kantas teigia, kad jei žmogus klausia savęs ir kitų , o kas yra anapus, jis yra protingas. Tik gyvulys nežiūri į dangų ir nieko neklausia. Gyvulio gyvenime nėra nei gėrio, nei blogio. Juk uodas, geriantis kraują nėra blogis – tokia jo prigimtis, o tigras negali mist žole? O kas slypi žmogaus prigimtyje? Manau, dvasingumas, protas., socialumas ir žinoma biologiškumas. Daugeliui žmonių jų dvasingumas ir protas, sutaurina jo biologiškumą, padeda pasirinkti teisingą kelią – su Dievu.
Tada situacijos, kai žmogaus gyvenime iškyla problemiški klausimai, reikalaujantys paaiškinimo ir apsisprendimo: kas yra gyvenimo prasmė? ar apskritai verta imtis kokios nors veiklos? iš kur semtis jėgų, reikalingų gyvenimo sunkumams nugalėti? kam galėčiau patikėti savo nuogąstavimus ir viltis?- jam nėra baisūs. Žmogus išlieka stabilus, ramus, pasitikintis, priimantis kančią kaip dovaną, pilnas vilties, suvokiantis, kad tikėjimas yra aukščiau žinojimo. Žmogaus taip neblaško gyvenimo negandos, mirtis tėra būsenos perkeitimas, o ne pabaiga. Žmogaus ėjimas Dievo link yra amžinas ir būtinas, nes ontologinėje plotmėje (būtyje) bedievystės nėra. Bedievystė – nebūtis.
Kartą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!