Reliatyvumo teorijos pagrindai

2. Bendroji reliatyvumo teorija.
Specialiosios reliatyvumo teorijos pagrindai buvo sukurti nagrinėjant šviesos sklidimą, elektrono judėjimą ir kitus elektromagnetinius reiškinius. Dabar specialiosios reliatyvumo teorijos tyrimo objektas yra fizikinių procesų vykstančių dariniuose judančiuose greičiu artimu šviesos greičiui nagrinėjimas bei kiti fizikiniai procesai, kurių vyksme nereikia įskaityti gravitacinių jėgų, bet būtina atsižvelgti į baigtinį sąveikos perdavimo greitį.
Bendroji reliatyvumo teorija tradiciškai nagrinėja fizikinius reiškinius susietus su gravitacija. Gravitacija esminį vaidmenį vaidina visatoje. Todėl bet kokių kosmologijos problemų nagrinėjimas yra negalimas be bendrosios reliatyvumo teorijos žinių. Šiame kurse bendrosios reliatyvumo teorijos nenagrinėsime.
Greičiai artimi šviesos greičiui yra būdingi elementariųjų dalelių fizikoje. Todėl specialioji reliatyvumo teorija būtina nagrinėjant mikropasaulio reiškinius.
Esminis specialiosios reliatyvumo teorijos bruožas yra tai, kad ji įvairius fizikinius vyksmus susieja su erdvės ir laiko savybėmis. Ypatingai yra išryškinami geometriniai erdvės ir laiko savitumai. Viena iš revoliucingiausių reliatyvumo teorijos išvadų buvo erdvės ir laiko savybių susiejimas į vieną visumą. Todėl specialioji reliatyvumo teorija dažnai vadinama erdvės ir laiko fizika arba erdvės ir laiko geometrija. Skirtingai nuo kitų fizikinių teorijų, čia dominuoja geometriniai analizės metodai.
Bet koks fizikinis vyksmas nusakomas savo pokyčiais erdvėje ir laike. Norint tai kokybiškai nusakyti, būtina apsibrėžti tam tikras sąvokas bei dydžius. Svarbu žinoti kaip tuos dydžius išmatuoti. Akivaizdu, kad dydžių matavimo vienetai priklauso nuo subjektyvių tyrėjo savybių. Todėl būtina mokėti išskirti tas savybes, kurios yra objektyviai susietos su tyrinėjamu vyksmu. Subjektyvaus dydžių parinkimo pavyzdžiu gali būti atstumo ir laiko matavimo vienetų parinkimas. Akivaizdu, kad fizikinius reiškinius aprašys tik toks matematinis modelis, kuris nepriklauso nuo matavimo vienetų parinkimo. Paprasčiausiu tokio matematinio modelio pavyzdžiu gali būti laisvosios dalelės judėjimo lygtis . Akivaizdu, kad šios lygties skaitinis rezultatas priklauso nuo kelio s bei laiko t matavimo vienetų. Šios lygties fizikinis rezultatas yra dalelės greitis , kur konstanta gali būti bet kokia. Konstantos dydis esminės fizikinės informacijos neturi, nors kartais ir svarbus. Sudėtingesniais atvejais tokio paprasto rezultato gauti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!